Skaidres parengė Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos llla klasės mokiniai Vera
Plotnikova, Eglė Zovytė, Andrius Stankevičius, Normantas Velička Antikinę literatūrą priimta vadinti senovės Graikijos ir Romos literatūrą. Terminas „antikinis“ kilo iš lotyniško būdvardžio antiquus, reiškiančio „senas, senovinis“. Kultūros ir meno bruožai: • Antika „tobulino priešistorę“ ; • Susiformavo Europos civilizaciijos kryptys, teisės pagrinda, menų žanrai; • Universalumas; • Humanizmas; • Demokratijos, kaip valdymo būdo įdiegimas; • Suformavo daug filosofijos krypčių; • Susiformavo ciklinė laiko samprata; • Žmogaus idealas; Dramos kūriniuose trijų vienumu taisykle (laiko, erdvės, veiksmo) būdingas konfliktas. Tarp jausmų ir žmogaus turėjo vyrauti harmonija. Žmogus priklausomas nuo dievų valios ir lemties. Svarbus šventyklų konstrukcijos elementas – kolonos. Žymiausias pastatas Partenonas, deivei Atėnei. Antikos literatūrai būdingi gyvenimo grožio, harmonijos ir tobulumo idealai, protėvių ir dievų darbų apdainavimas, dėmesys kūno ir daiktų estetikai.
Didžiulę įtaką Antikos literatūrai darė mitologija: beveik
visuose kūriniuose greta žmonių veikia dievai ir deivės, tos epochos žmonių supratimu, atsakingi už visas gyvenimo sritis. Homeras Pirmasis Europos poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius. Homeras sukūrė du epus: „Iliadą“ ir „Odisėją“, kurie yra svarbūs senovės graikų mitologijos šaltiniai. Abu epai sukurti Trojos karo motyvais. „Iliadoje“rašoma apie Trojos karo baisumus, pavydą ir išdavystę, didvyrius ir dievus. Šis pasakojimas yra ne tik karo aprašymas, bet ir pirmasis raštiškas graikų kultūros liudijimas: „Iliada“ padėjo pagrindą tolimesnei graikų literatūros raidai. O „Odisėja“ – viena iš didžiųjų homerinio epo poemų, kurios turinį sudaro grįžtančio iš Trojos karo gimtojon Itakėn pas išsiilgusią žmoną didvyrio Odisėjo dešimties metų klajonės. „ANTIGONĖ“ SOFOKLIS Narcizo mitas Sizifo mitas Dedalas ir Ikaras Ryškiausi to meto lyrikai: Sapfo alkajas Anakreontas Dzeusas, vyriausias, dangaus ir griaustinio Kiti keturi Olimpo dievai: dievas; Hestija, šeimos židinio deivė; Hera, santuokos ir vyriausia deivė; Demetra, žemdirbystės deivė; Poseidonas, jūrų dievas; Dionisas, vyno ir ekstazės dievas; Arėjas, karo dievas; Hadas, požeminio pasaulio valdovas. Hermis, keliautojų, piemenų, tarpininkas tarp žmonių ir dievų; Hefaistas, kalvių, amatininkų ir ugnies dievas; Afroditė, meilės ir grožio deivė; Atėnė, išminties, strategijos ir karo deivė; Apolonas, šviesos, gyvybės, medicinos, šaudymo iš lanko, menų, pranašysčių dievas; Artemidė, medžioklės ir laukinių žvėrių deivė.