Svyravimai ir bangos

Svyravimai

Svyravimas – judėjimas ar procesas, pasižymintis

pasikartojimu laike.

Mechaninis svyravimas – periodiškai pasikartojantis materialiojo

taško ar kūno judėjimas erdvėje.
Svyravimai ir bangos
Svyravimo pradžios sąlygos.

1. Materialus kūnas turi įgyti daugiau energijos, negu turi stabilios pusiausvyros
padėtyje.

2. Jį turi veikti grąžinančioji jėga.

3. Papildoma energija, gauta, jį nukreipus nuo stabilios pusiausvyros padėties,

neturi būti visa išeikvota pasipriešinimui nugalėti, grįžtant į tą padėtį.
Svyravimai ir bangos
Svyravimų tipai:

Savieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas vien tik

grąžinančios jėgos.
Laisvieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas grąžinančios jėgos
ir aplinkos pasipriešinimo jėgos.
Neslopstantieji svyravimai – taško svyravimai pastovia amplitude kintant
laikui.

Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude.

Priverstiniai svyravimai – pastovios svyravimų amplitudės palaikymas,

papildant kiekvieną svyravimą energija.

Auto svyravimai – tokie svyravimai, kurie atsiranda veikiant

sistemą pastovia jėga ar suteikiant pastovų
energijos kiekį.
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai

d 2x
2
  0 x  0,
2

dt
Šios lygties sprendinys yra vadinamo harmoninio svyravimo lygtis:

x  A sin( 0t   0 ) ( 0t   0 ) - svyravimo fazė.

 0  2 - svyravimo kampinis dažnis.

1

x

- svyravimo dažnis.
T
A

A - svyravimo amplitudė.
t, s
x - svyravimo nuokrypis nuo pusiausvyros
padėties.
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – vaizdavimas amplitudės vektoriumi

a
sin  
b
x  A sin   A sin(t   0 )
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo fazė  – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį

konkrečiu laiko momentu.

T, s

A
A


t, s
T, s
Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo fazių skirtumas  – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir

judėjimo kryptį kito svyravimo atžvilgiu.

A A

t, s t, s

A A

t, s t, s

 
 Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta pilnas vienetinis svyravimas.

Harmoniniam svyravimui turi galioti sąlyga:

x  A sin( 0t   0 )  A sin( 0 (t  nT )   0 ), kai n  1,2,3,..., m

T, s

t, s
T, s
 Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo dažnis  – svyravimų skaičius per laiko vienetą (SI sistemoje - 1 s),
matuojamas Hercais – Hz. (1 Hz – 1 svyravimas per 1 s).

1

T

T, s
l
T, s

t, s
T, s

mg

A, m S, m
 Svyravimai ir bangos
Harmoniniai svyravimai – pagrindinės charakteristikos

Svyravimo amplitudė A – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

l
T, s

T, s

mg
t, s
T, s A, m S, m
Svyravimai ir bangos
Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis

x  f (t )
dx
v
dt
dv d 2 x
a  2
dt dt

x  A sin( 0t   0 ) - Poslinkio priklausomybė nuo laiko

v   0 A cos( 0t   0 )  v0 cos( 0t   0 ) - Greičio priklausomybė nuo laiko

a   02 A sin( 0t   0 )   a0 sin( 0t   0 ) - Pagreičio priklausomybė nuo

laiko
Svyravimai ir bangos
Harmoningai svyruojančio kūno energija

Spyruoklinės svyruoklės svyruojančio kūno

energijas gausime įstatę poslinkį į
kinetinės ir potencinės energijos išraiškas.

mv 2 m 02 A2 kx 2
kA 2
Wk   cos 2  0t   0  W p   sin 2  0t   0 
2 2 2 2
k , tai m 02 A2
Kadangi:  0 Wp  sin 2  0t   0 
m 2
Pilna svyruojančios sistemos energija yra lygi sumai: W  Wk  W p

Kadangi: cos 2  0t   0   sin 2  0t   0   1

m 02 A2
Pilna svyruojančios sistemos energija: W  Wk  W p 
2
Svyravimai ir bangos
Matematinė svyruoklė – materialus taškas, pakabintas ant nesvaraus
ir netąsaus siūlo.

Iš fizinės svyruoklės periodo išraiškos:

2 I
T  2
0 mgl
Materialiam taškui: I  mR 2
, tada:

l
T  2
g

1. Esant mažam mosto kampui, matematinės svyruoklės

svyravimo periodas nepriklauso nei nuo amplitudės, nei
nuo svyruoklės masės.

2. Matematinės svyruoklės svyravimo periodas yra tiesiog

proporcingas kvadratinei šakniai iš jos ilgio ir atvirkščiai
proporcingas kvadratinei šakniai iš jos laisvojo kritimo
pagreičio g (Žemės paviršiuje g=9.8 m/s2).
 Svyravimai ir bangos
Spyruokline svyruokle – vadinamas kietas kūnas, pakabintas ant įtvirtintos
spyruoklės.

k 2 m
0  T T  2
m 0 k

Spyruoklinės svyruoklės periodas priklauso nuo spyruoklės tamprumo koeficiento

ir kūno masės, tačiau nepriklauso nuo traukos jėgos arba laisvo kritimo pagreičio.
Svyravimai ir bangos
Slopinamieji svyravimai

d 2s ds
2
 2   0s  0
2

dt dt
Diferencialinės lygties sprendinys yra:

s  A0 e  t sin(t   0 )

A(t )  A0 e  t - slopinamųjų svyravimų amplitudės mažėjimas eksponentiniu

dėsniu.

   02   2 - slopinamųjų svyravimų cikliniu dažniu.

Slopinamieji svyravimai yra neharmoniniai ir neperiodiniai.

Slopinamųjų svyravimų periodą vadiname laiko tarpą, per kurį pasikartoja didžiausias
nuokrypis.
2 2
Ts  
  02   2
Svyravimai ir bangos
Slopinamieji svyravimai – slopinimo dekrementas

Dviejų artimiausių slopstančio svyravimo amplitudžių

santykis yra:

sm , k A0 e  t1  Ts
  e
sm ,k 1 A0 e  t1 Ts
Šis santykis vadinamas slopinimo dekrementu, o jo natūrinis logaritmas:

sm , k
ln  ln e Ts  Ts   - logaritminiu slopinimo dekrementu.
sm ,k 1

Logaritminis slopinimo dekrementas – svarbiausia svyravimo slopimo

charakteristika, kurio skaitinė vertė atvirkščia periodų skaičiui, per kuriuos
amplitudė sumažėja e kartų.
Svyravimai ir bangos – Bangų samprata

Fizikoje bangomis vadinami bet kokie erdve sklindantys medžiagos būsenos ar

lauko trikdymai.

Sklindant bangai medžiagos ar lauko elementarūs tūriai atlieka svyruojamąjį

judėjimą. Šių svyruojamųjų judėjimų sklidimas aplinka ir yra banga.

Banga – svyravimų sklidimas aplinka.

Kad susidarytų banga, turi būti išpildyta sąlyga – turi vykti lygiavertūs mainai tarp
kinetinės ir potencinės energijos.

Tampriosioms bangoms ši sąlyga formuluojama taip, kad tamprioji banga susidaro

tamprioje aplinkoje, kuriai buvo suteiktas kinetinės energijos kiekis.

Bangomis gali būti pernešama arba nepernešama energija, tačiau sklindant

bangoms nepernešama medžiaga.
Svyravimai ir bangos – Bangų tipai
Bangos pagal tipus gali būti klasifikuojamos į:

1. Skersines,

2. Išilgines,

3. Elementarios,

4. Vienmatės,

5. Paviršinės,

5. Erdvinės,

6. Sferines,

7. Plokščiąsias,

8. Harmonines (Sinusines),

9. Sudėtines (Susidedančias iš daugelio harmoninių dažnių),

10. Pagal tai, kas svyruoja (Vandens paviršius, elektromagnetinis laukas,

medžiagos tankis, t.t.)
 Svyravimai ir bangos – Bangų charakteristikos

vimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta pilnas vienetinis

svyravimas.

vimo dažnis – svyravimų skaičius per laiko vienetą

(SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais –
(1 Hz – 1 svyravimas per 1 s).
vimo amplitudė A – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

vimo fazė  – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir

kryptį konkrečiu judėjimo kryptį konkrečiu laiko
momentu.

s ilgis  – bangos fronto nueitas kelias per periodą.

s sklidimo greitis v – bangos fronto nueitas kelias per laiko vienetą.

s bangos skaičius k - bangos ilgių skaičius, telpantis 2 ilgio

atkarpoje
 Svyravimai ir bangos – Bangos ilgis

Bangos ilgis - bangos fronto nueitas kelias per periodą.

Bangos ilgis aplinkoje priklauso nuo bangos dažnio ir bangos sklidimo greičio.
Kadangi greitis priklauso nuo aplinkos, toje pačioje aplinkoje bangos ilgis priklauso
tik nuo dažnio

V
m

  VT 
 A

Didesnį dažnį atitinka mažesnis bangos ilgis,

m
Didesnį greitį atitinka didesnis bangos ilgis.

Pereidama iš vienos aplinkos į kitą, banga pakeičia sklidimo greitį ir bangos ilgį.

I aplinka II aplinka

s, m

m
Svyravimai ir bangos – Skersinės Bangos

Bangos, kuriose aplinkos dalelės svyruoja statmenai pačios bangos sklidimo

krypčiai, vadinamos skersinėmis.

Tokiose bangose bangos lygtimi aprašoma kiekvieno bangos taško nukrypimas nuo
pusiausvyros padėties bet kuriuo laiko momentu, bet kuriame taške skersai bangos
sklidimo krypčiai.
Svyravimai ir bangos – Išilginės Bangos

Bangos, kuriose dalelės svyruoja išilgai tos krypties, kuria sklinda pati banga,
vadinamos išilginėmis.

Tipinis pavyzdys – spyruoklės išilginiai svyravimai.

Išilginėje bangoje dalelės pasislenka viena kitos atžvilgiu išilgai jų centrus

jungiančios linijos.

X, m
Svyravimai ir bangos – Erdvinės Bangos

Erdvinės bangos – bangos, kurios sudarytos iš begalybės elementarių bangų,

išsidėsčiusių erdvėje ir svyruojančių vienoda faze, taško ar plokštumos atžvilgiu.

Šioms bangoms įvedamos naujos charakteristikos:

Bangos paviršius – ištisinė geometrinė vieta taškų, svyruojančių

vienodomis fazėmis.

Bangos frontas – priešakinis bangos paviršius, labiausiai nutolęs

nuo bangų šaltinio.

Bangos spindulys – linija, išilgai kurios sklinda bangos frontas.

Erdvinės bangos gali būti dviejų tipų:

1. Plokščiosios

2. Sferinės
Svyravimai ir bangos – Plokščiosios Bangos

Plokščiosiomis bangomis vadiname tokias bangas, kurių visų svyravimų,

sudarančių erdvinę bangą, spindulių kryptys yra lygiagrečios.

Plokščiosios bangos visų taškų fazės svyruoja vienodai plokštumos, statmenos

bangos sklidimo krypčiai, atžvilgiu.

Plokščiosios bangos aprašomos ta pačia lygtimi, kaip ir elementarios, įskaitant

elementarių bangų išsidėstymą, statmenoje bangos sklidimo krypčiai,
y-z plokštumoje.
Svyravimai ir bangos – Sferinės Bangos

Bangos, kurių fazės vienodos kokio nors taško atžvilgiu, vadinamos

sferinėmis bangomis.

Tokių bangų fazinis greitis yra vienodas centrinio taško atžvilgiu.

Ši banga sklinda visomis kryptimis, besiplečiant bangos fronto sferai.
Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garsas – mechaninės bangos, sklindančios tampria aplinka ir sukeliančios žmogui garso pojūtį.

Girdimu garsu vadinamos mechaninės bangos, kurių dažnis telpa intervale 20-20000 Hz.

Dažnis , Hz
Girdimas garsas

20 20000 Hz

Infragarsas [lot. Infra – žemiau] - garsas, kurio dažnis yra žemiau 20 Hz.

Ultragarsas [lot. Ultra – aukščiau] – garsas, kurio dažnis yra intervale 20000 Hz – 10 9 Hz

Hypergarsas [lot. Hyper – virš] – garsas, kurio dažnis yra intervale 10 9 Hz - 1013 Hz

Tampriųjų mechaninių bangų diapazonas Dažnis , Hz

0 20 20000 109 1013

Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garso bangų egzistavimo sąlygos:

1. Materialaus garso šaltinio egzistavimas,

2. Šaltinis turi atlikinėti svyruojamuosius judesius,

3. Svyruojamojo judesio energija turi viršyti tamprių bangų susidarymo energiją,

4. Kad sklistų garsas, reikalinga tampri aplinka – vakuume garsas nesklinda.

Svyravimai ir bangos – Garso bangos

Garsas yra išilginės – sferinės bangos

Garsas atsiranda kūno paviršiui periodiškai perduodant energiją aplinkos dalelėms, kurių
periodinis
sutankėjimas ir praretėjimas sukelia bėgančią bangą.

Dalelės svyruoja išilgai bėgančios bangos krypties. Todėl garsas yra išilginės bangos.

Kadangi dažniausiai garsą stebime izotropinėje aplinkoje (kurios savybės vienodos visomis
kryptimis), o šaltinio matmenys yra maži, palyginus su aplinkos tūriu, nuo šaltinio garsas
sklinda vienodai visomis kryptimis. Todėl garsas yra sferinės bangos.
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis dujose

Dujos T, oC V, m/s

Oras 0 330.8

Azotas 0 334

Amoniakas 0 415

Benzolas 97 202

Vandenilis 0 1284

Vandens garai 134 494

Helis 0 965

Deguonis 0 316

Neonas 0 435
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis dujose
Garso greičio ore priklausomybė nuo temperatūros.

T, oC V, m/s
0 330.8
1 331.4
2 332.0
V, m/s
3 332.6
4 333.2
5 333.8
6 334.4
7 335.0
8 335.6
9 336.2
10 336.8
11 337.4
12 338.0
13 338.6
14 339.8 T,K
15 340.4
16 341.0
Svyravimai ir bangos – Garso bangos greitis skysčiuose

Skystis T, oC V, m/s

Acetonas 20 1192

Benzolas 20 1326

Vanduo 25 1497

Glicerinas 20 1923

Gyvsidabris 20 1451

Spiritas 20 1180

Alyvuogių aliejus 32.5 1381

Žibalas 34 1295

Transformatorinė alyva 32.5 1425

Svyravimai ir bangos – Garso greitis kietuose kūnuose

Medžiaga V, m/s

Aliuminis 6260

Gipsas 4970

Geležis 5850

Ledas 3980

Varis 4700

Plienas 6100

Marmuras 6150

Stiklas 5660

Šiferis 5870
Svyravimai ir bangos – Doplerio efektas

Doplerio efekto Principas:

a. Garso šaltinis generuoja vieno dažnio  garso bangas.

b. Jei imtuvas nejuda šaltinio atžvilgiu, jis fiksuos tą patį dažnį  .

c. Jei garso šaltinis ir (ar) imtuvas judės aplinkos Šaltinis Aplinka Imtuvas
(ar vienas kito) atžvilgiu, imtuvas registruos
kitokį dažnį, kuris išreiškiamas:
VŠ VI
V  VI
  0 , kur V – garso greitis aplinkoje
V  VŠ
d. Esant judėjimui kampu vienas kito atžvilgiu:

V  VI cos 1
  0 
Imtuvas

V  VŠ cos  2 Šaltinis Aplinka

VI
VŠ 
Svyravimai ir bangos – Doplerio efektas - taikymas

Greičio matavimo principai naudojant Doplerio efektą:

a. Matuojant dažnio pokytį iš judančio kūno,

b. Matuojant atsispindėjusio dažnio pokytį nuo judančio objekto

 Svyravimai ir bangos – Doplerio efektas - taikymas

Matuojant dažnio pokytį iš judančio kūno,

a. Jei imtuvas nejuda – juda tik šaltinis

spinduliuodamas 0 dažnio UG bangas.
b. Imtuvas fiksuos dažnį:
V 1
  0  0 + ar – priklauso nuo judėjimo krypties
V  VŠ VŠ + link imtuvo, - nuo imtuvo.
1
V
c. Matavimo metu registruojamas tik dažnio pokytis :
VŠ - tikslinga ir patogu registruoti bangų mūšos dažnį.
   0
V  VŠ

d. Iš kurio išskaičiuojamas objekto, spinduliuojančio 0 dažnio bangas, greitis:

V
VŠ 
0
1
