9. Rinka ir valstybė.

9.1 Viešosios prekės ir

paslaugos
 Pamokos tikslai:
 Mokėti paaiškinti rinkos apibrėžimą;
 Mokėti paaiškinti rinkos funkcijas;
 Išsiaiškinti, kaip rinkos skirstomos pagal
požymius;
 Mokėti apibūdinti pagrindines rinkų
struktūras.
 Gebėjimų ugdymas:
 Mokiniai gebės paaiškinti rinkos esmę;
 Mokiniai gebės skirti rinkų struktūrų tipus
pagal požymius;
 Mokiniai gebės įvardinti rinkų atliekamas
funkcijas.
Kokią įtaką rinkai turi
valstybė?
 Rinkos ekonomikos
pranašumai:
 Gamintojai ir vartotojai turi didesnę
pasirinkimo laisvę;
 Sistema leidžia įmonėms konkuruoti,
priversdama jas dirbti efektyviau;
 Sistemai valdyti nereikia didelio žmonių
skaičiaus;
 Sistema suteikia vartotojams daug teisių.
Rinkos ekonomikos trūkumai:
 Nelygybė. Privati žemės ir kapitalo nuosavybė leidžia žmonėms,
klestintiems verslo pasaulyje, kaupti didžiausius turtus.
 Nestabilumas. Rinkos ekonomikai būdingi pakilimai ir
nuosmukiai.
 Dominuojančios įmonės. Konkurencija suteikia galimybę
klestinčioms įmonėms išstumti ne taip sėkmingai dirbančias
įmones.
 Socialinė apsauga. Rinkos ekonomika atsilygina tiems, kurie
pasiekia sėkmę arba kam ji šypsosi, tačiau nesirūpina
nevykėliais arba tais, kuriems nepasisekė.
 Visuomeniniai kaštai ir nauda. Įmonės, gaminančios prekes ir
paslaugas, kaštai vadinami privačiais. Tik jie lemia, ar įmonei
tikslinga gaminti prekę.
 Ekonominės funkcijos,
paskirtos vyriausybei vykdyti:
 Skatinti teigiamus ir mažinti neigiamus
išorinius padarinius;
 Teikti viešąsias gėrybes;
 Sukurti įstatymus, ginančius privačią
nuosavybę ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;
 Skatinti konkurenciją rinkoje;
 Vykdyti socialines programas;
 Užtikrinti ekonominį saugumą;
 Stabilizuoti ekonomiką.
 Išoriniai kaštai ir nauda yra reiškiniai, kurių
priimant sprendimus rinkose nepaisoma.
Jie gali būti:
* teigiami ( švietimas, duodantis šaliai išorinės
ekonominės naudos, nes kvalifikuoti darbininkai
našiau dirba).
* neigiami ( jei kokia nors įmonė užteršia
aplinką, tada aplinkos apsauga rūpinasi vyriausybė,
skirdama lėšų įvairių valymo įrenginių statyboms).
Viešosios prekės ir paslaugos

Viešosios prekės ir paslaugos

prieinamos visiems ir už jas nereikia
papildomai mokėti.
Pateiktite viešųjų prekių ir
paslaugų pavyzdžių
Viešosios prekės ir paslaugos:
 Krašto apsauga;
 Teisėsauga;
 Gatvių ir aikščių apšvietimas;
 Parkų įrengimas ir jų priežiūra...
 Bendrojo vartojimo prekės ir
paslaugos

Bendrojo vartojimo prekės ir

paslaugos- prekės ar paslaugos, kurias tuo pat
metu gali vartoti daugiau negu vienas asmuo ir
kurių kiekis dėl to nemažėja. Rinkos
ekonomikos sąlygomis tokias prekes ir
paslaugas teikia valstybė.
10.2 Valstybės vaidmuo ir
funkcijos ekonomikoje
 Rinkos ekonomikos sąlygomis valstybės
vaidmuo ekonomikoje išlieka labai svarbus. Be
aptartų valstybės funkcijų, ji atlieka ir daug kitų
svarbių funkcijų:
• Apsauga nuo užsienio šalių užpuolimų;
• Vidaus saugumas;
• Teisingumas;
• Tvarkos palaikymas;
• Įvairios socialinės paslaugos;
• Komercinės ir gamybinės funkcijos (muitai, akcizai,
švietimas, mokesčių rinkimas).
 Svarbiausios valstybės
funkcijos:
 Privačios nuosavybės gynimas. Rinkos
ekonomikos valstybė turi patvirtinti ir ginti
teisę į privačią nuosavybę ir pajamas,
gaunamas naudojant tą nuosavybę.
 Svarbiausios valstybės
funkcijos:
 Konkurencijos rinkoje skatinimas. Rinkos
ekonomikos sistema ne visada gali
garantuoti, kad konkurencija vyks sąžiningai,
todėl priima antimonopolinius įstatymus.
Monopolijų rūšys:
*Vienos įmonės monopolija
*Kelių įmonių monopolija vienoje šakoje.
 Svarbiausios valstybės
funkcijos:
 Natūraliųjų monopolijų reguliavimas.
Natūralioji monopolija- įmonė, kuri gali
patenkinti rinkos paklausą su mažesniais
vidutiniais kaštais negu tie, kurie būtų, jeigu
dvi ar daugiau įmonių pateiktų tą patį
produkcijos kiekį.
 Svarbiausios valstybės
funkcijos:
 Socialinių programų vykdymas.
Vyriausybė rūpinasi pensininkais, invalidais,
mažas pajamas gaunančiais piliečiais.
 Svarbiausios valstybės
funkcijos:
 Ekonomikos stabilizavimas. Pavyzdžiui,
siekdama pakelti bendrą išlaidų, gamybos ir
užimtumo lygį, pati valstybė pinigų prekėms ir
paslaugoms pirkti išleis daugiau, o mokesčių
rinks mažiau ir atvirkščiai.
 Valstybė taip pat turi užtikrinti
pagrindines rinkos ekonomikos
teises:
 Laisvė sudarant sandorius gamintojams ir
vartotojams garantuoja teisę pirkti ir parduoti
savo nuožiūra;
 Laisvė užsiimti verslu leidžia kiekvienam
verslininkui užsiimti bet kokiu norimu verslu;
 Laisve pasirenkant darbą leidžia žmonėms
savo nuožiūra pasirinkti darbo pobūdį ir
darbo vietą.
10.3 Valstybės biudžetas. Biudžeto
deficitas. Valstybės skola
 Valstybės biudžetas

Valstybės biudžetas – tai vyriausybės

planuojamų pajamų ir išlaidų sąmata
biudžetiniams metams.
Iš kur valstybė gauna pajamų?
 Mokesčiai (gyventojų pajamų, pelno, PVM,
akcizai);
 Privačių ir valstybinių įmonių parduodamas
valstybinis turtas;
 Baudos;
 Konfiskuotos prekės.
Kas sudaro valstybės išlaidas?
 Švietimas;
 Sveikatos apsauga;
 Socialinė apsauga ir rūpyba;
 Krašto apsauga;
 Sveikatingumo priemonės.
Valstybės biudžeto rūšys:
 Subalansuotas;
 Perteklinis;
 Deficitinis.
Lietuvos valstybinę biudžeto
sistemą sudaro:
Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetas

Savivaldybių biudžetai

Nacionalinis biudžetas
 Pastaruoju metu Lietuvos, kaip ir daugelio
kitų valstybių, biudžetas yra deficitinis.
Biudžeto deficitas yra valstybės vidaus skola.
Valstybės skola – tai tik valstybės ir
savivaldybių skola, be kitų sektorių skolų.
Problemos sprendimo būdai:
 Valstybė gali skolintis pinigų iš šalies
gyventojų, išleisdama valstybės paskolos
obligacijas;
 Pinigų emisija.
10.4 Mokesčiai ir socialinės
išmokos
Mokesčiai, mokumo principas
Mokesčiai – tai įvairūs mokėjimai į
nacionali-nį biudžetą. Tai valstybės ar
savivaldybių valdžios nustatyta privaloma įmoka,
už kurią jokia specialia paslauga individui
neatlyginama.

Mokumo principas teigia, kad mokesčius

turi mokėti tie, kurie turi iš ko mokėti.
Kokias žinote mokesčių rūšis?
 Mokesčių rūšys:
 PVM;
 Akcizai;
 Gyventojų pajamų mokestis;
 Pelno mokestis;
 Nekilnojamojo turto mokestis;
 Žemės mokestis;
 Naftos ir dujų išteklių mokestis;
 Mokestis už aplinkos teršimą;
 Prekyviečių mokestis;
 Paveldimo turto mokestis;
 Privalomo sveikatos draudimo įmokos;
 Valstybinio socialinio draudimo įmokos;
 Azartinių lošimų mokestis ir kt.
 Socialinės išmokos, arba
transferiniai mokėjimai – valstybės išlaidos,
už kurias ji mainais negauna jokių prekių ar
paslaugų.
 Transferiniai mokėjimai
atliekami:
 Pinigais (senatvės, invalidumo, našlių ir
našlaičių pensijos, vaistų kompensavimas,
laidojimo, gimimo pašalpos, stipendijos ir t.t.)
 Daiktais (maistas, medicinos paslaugos).