Sisteminis Blokas

Kopiuterio Istorija
● Pirmieji skaičiavimo įrenginiai abakai buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų
erą. Yra žinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams
skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai.

● Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m.

● Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje (1936–

1941 m. Konrado Cūzės sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) bei JAV (1939–
1941 m. Džono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai).
 Kopiuterio Istorija
● praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne
dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV)

● Skaičiuojama, kad atstatyti kompiuterį K. Zusei kainavo apie 60 tūkst.

● Vokietijos markių, o „ETH Zurich“ už pirkinį paklojo apie 100 tūkst.

 Kompiuterio Istorija
● Vokietijos markių (palyginimui, tuo metu vidutinis darbo užmokestis sudarė apie
180 Vokietijos markių per mėnesį).
● Šis sandoris kompiuterio kūrėjui buvo itin pelningas, ir po jo vyras įsteigė savo
vardo kompaniją „Zuse KG“, kuri dar gerą dešimtmetį gamino ir pardavinėjo
kompiuterius.
● Deja, nuo 1961-ųjų kompaniją užklupo finansiniai sunkumai, o dar po kelerių
metų ji buvo parduota.
 Kompiuterio Istorija
● Kol K.Zuse sprendė finansinius iššūkius, sovietų okupuotoje Lietuvoje virė
darbas

● Čia buvo kuriamas pirmas lietuviškas kompiuteris „Rūta“, oficialiai dienos

šviesą išvydęs 1962 metų pabaigoje.

● Per 11 metų lietuviai pagamino net 701 „Rūtos“ egzempliorių, šios mašinos buvo
eksportuojamos į įvairias Sovietų Sąjungos bloko šalis – Lenkiją, Čekoslovakiją,
Rumuniją, Rytų Vokietiją.
Kopiuterio Istorija
Sisteminio bloko sandara:

● Korpusas.
● Pagrindinė plokštė.
● Procesorius.
● Vidinė atmintis (RAM, VRAM, ROM).
● Vaizdo plokštė.
● Standusis diskas.
● Maitinimo šaltinis (maitblokis).
● Jungtys (USB)
Korpusas
● Korpusas – tai kompiuterio dėžė, į kurią dedamos
kompiuterio dalys.
Procesorius
Procesorius - loginis įtaisas, apdirbantis duomenų srautą.
Procesoriaus sąvoka yra bendrinė, reiškianti gana abstrakčią
informacinių sistemų rūšį, atliekančią manipuliacijas su
duomenimis, tačiau dažniau naudojama, kalbant apie
skaičiavimams skirtus procesorius, realizuotus, kaip aparatiniai
(apčiuopiami) įrenginiai (dažniausiai – mikroprocesoriai) ar
(rečiau) programas, sugebančias vykdyti tam tikras komandų
sekas.
Pagrindinė plokštė
● Pagrindinė plokštė motininė plokštė, sisteminė plokštė –
spausdinta schema, naudojama, kaip montažo pagrindas
kompiuteryje. Pagrindinė plokštė yra viena iš pagrindinių
asmeninio kompiuterio techninės įrangos dalių.
Superkompiuteriuose vietoje pagrindinių plokščių dažniau
naudojamos kitos konstrukcijos, pvz., montažinės šynos.
Svarbiausia pagrindinės plokštės funkcija – duomenų
magistralių, apjungiančių procesorių, atmintį ir įvairius
prietaisus, realizacija. Be šios, pagrindinė plokštė atlieka ir
kitas būtinas funkcijas.
 Vidinė atmintis
● (ROM) Jau gaminama su tam tikra įrašyta informacija. Tokia
atmintis tinka tik didelėmis serijomis gaminamuose įrenginiuose
Vienąkart įrašoma. Ši atmintis yra palyginus greita, tačiau kartą
įrašytų duomenų pakeisti neįmanoma. Daugelį kartų pakartotinai
įrašoma (su ankstesnės informacijos nutrynimo galimybe).
Nutrynimas gali būti įvykdomas arba elektriškai arba tik
specifinėmis manipuliacijomis (pavyzdžiui, apšviečiant
ultravioletine šviesa). Ši atmintis yra daug lėtesnė. Darbui
pagreitinti jos turinys vykdymo metu kai kada perkeliamas į
greičiau dirbančią operatyvinę atmintį („šešėlinė atmintis“).
Operatyvoji atmintis
● (RAM) Ši atmintis išsaugo įrašytą informaciją tol, kol
tiekiama maitinimo įtampa, todėl kol prijungtas maitinimo
šaltinis, duomenys išlieka kiek norima ilgai. Šiek tiek tokios
atminties yra jau pačiame mikroprocesoriuje (registrai, kai
kada ir stekas). Informacija saugoma įvairaus
tipo trigeriuose.
 Vaiždo plokštė
● (VRAM) Video plokštė, vaizdo plokštė, video korta – asmeninio
kompiuterio ar darbo stoties techninės įrangos dalis, naudojama loginio
atmintyje saugomo vaizdo pavertimui signalu, kuris gali būti naudojamas
vaizdavimo įtaise, dažniausiai monitoriuje. Šiuolaikinės video plokštės
taip pat turi integruotas priemones darbui su vaizdu atmintyje (grafinį
procesorių, apdirbantį duomenų masyvus, atliekantį trimačius
skaičiavimus (OpenGL) ir pan.). Šiuolaikinės video plokštės dažnai
integruojamos į motininę plokštę, nors integruotos plokštės paprastai turi
mažiau galimybių darbui su trimačiu vaizdu, nei specializuotos plokštės.
Standusis diskas
● Standusis diskas – duomenų saugojimo įrenginys. Priešingai
nei laikinojoje atmintinėje duomenys standžiajame diske
išlieka ir išjungus elektros srovę. Standusis diskas susideda
iš kietų neįsimagnetizuojančių diskų, padengtų magnetine
danga, magnetinių galvučių, kitos elektroninės įrangos ir ją
reguliuojančio kontrolerio, sujungtų į vieną įtaisą.
Dažniausiai naudojami vidiniai standieji diskai, kaip
kompiuterio ar kito įrenginio dalys, nors būna ir išorinių.
Maitinimo blokas
● Maitinimo šaltiniai – tai elementų ir įtaisų kompleksas,
skirtas skirtingų elektros įrenginių aprūpinimui (maitinimui)
elektros energiją. Maitinimo šaltiniai skirstomi į pirminius ir
antriniu. Pirminiai elektros maitinimo šaltiniai keičia įvairių
rūšių energiją (vėjo, vandens, saulės, cheminės reakcijos ir
t.t.) į elektros energiją, o antriniai elektros maitinimo šaltiniai
ima pirminio maitinimo šaltinio elektros energiją, pakeičia jos
parametrus (įtampą, srovę, formą) ir perduoda vartotojui. Jie
skirstomi į analoginius, impulsinius bei inventorinius ir
konverterinius.