Imuninė sistema/Limfinė sistema

Virusai, bakterijos, pirmuonys, kirmėlės ir grybeliai

Ląstelinis ir humoralinis imunitetas
Imuniteto tipai ir skiepai

Julius Kavaliauskas 2020

Prionai ir virionai – neląstelinės struktūros
sukeliančios ligas
• Prionai – specifinės baltyminės
struktūros, sukeliančios infekcijas
žmonių ir žinduolių smegenyse.
• Virionai – baltymais ir
glikoproteinais apgaubta
genetinė informacija, kartais
turinti ir
fosfolipidinį/membraninį
apvalkalą, esanti už ląstelės ribų.
Patekusi į ląstelę virstanti virusu
ir galintis daugintis
Virusai – sandara ir tipai
• Kaip ir virionai, virusai yra sudaryti iš
baltyminio ar/ir glikoproteininio apvalkalo
dar vadinamo kapside, gaubiančio
genetinę informaciją – DNR arba RNR
• Virusai pagal savo sandara skirstomi į
kelias grupes
*Cilindro/vamzdelio formos – tabako
mozaikos virusas
*Ikosahedro (daugiasienis briaunainis)
formos – adenovirusai
*Komplekciniai virusai – sudaryti tiek iš
daugiasienio briaunainio, tiek iš cilindo –
bakteriofagai.
*Ir daugelis kitų......
Virusai sukeliantys ligas
• Herpės virusas
• Vėjaraupių virusas
• Gripo virusas
• Tymai
• Hepatito virusas
• Ebola virusas
• ŽIV – žmogaus imunodeficito
virusas
ŽIV virusas ir AIDS
• ŽIV virusas paveikia žmogaus
imuninės sistemos ląsteles –
makrofagus ir limfocitus T
• Taip sumažindamas žmogaus imuninę
apsaugą ir leisdamas kitiems ligų
sukėlėjams patekti į organizmą
• Šiuo metu nėra sukurtų vaistinių
preparatų kovojančių su šiuo virusu ir
galinčiu padėti pasveikti, tik sulėtinti
jo dauginimąsi ir leisti žmonėms
gyventi pilnavertį gyvenimą
• Vakcinos nėra
 ŽIV virusas ir AIDS
• Virusu galima užsikrėsti:
*nesaugių lytinių santykių metu
*vartojant leidžiamas narkotinių medžiagų
injekcijas
*motina gali perduoti virusą kūdikiui per
placentą
• Viruso neplatina vabzdžiai
• Šiuo virusu užsikrėsti negalima......
• Virusas yra manoma kilęs iš Afrikos, ir tai yra
BIV mutacijos padarinys
• Šiuo metu egzistuoja 2 ŽIV viruso formos
• Mokslo pažangos dėka yra pastebėta, jog
specifinius genų rinkinius turintys žmonės,
turi mažesnę tikimybę susirgti ŽIV
• Yra teigiama, jog šiuo metu yra keletas
 Zika virusas ir kiti arbovirusai
• Arbovirusai – grupė virusų, kuriuos
platina krauju besimaitinantys
vabzdžiai ir voragyviai(erkės).
• Zika virusas aptiktas Afrikoje 1948m.
Nuo tada jis paplito visose tropinio
klimato šalyse ir 2015m buvo fiksuotas
užsikrėtimų protrūkis Brazilijoje.
• Didžioji dalis atvejų yra besimptomiai,
kiti pasireiškia gripui būdingais
simptomais
• Pavojingas nėščiosioms, nes
persiduoda vaisiui per placentą ir
sukelia mikrocefaliją
• Vakcinos nėra
 Ebolos virusai
• Vieni didžiausių žinomų
RNR-virusų
• Patenkantys į organizmą per žaizdas
odoje ar burnos/nosies gleivinėje.
• Virusas patekęs į organizmą turi savo
inkubacinį periodą, po to paplintą po
įvairius organus, taip juos pažeisdamas ir
galiausiai sukeldamas mirtį
• Didžiausias protrūkis 2014-2016m.
• Nėra specifinių medikamentų, bet yra
vakcina nuo vieno tipo Ebolos viruso.
• Pagal mirtingumą šis virusas laikomas
vienu pavojingiausių
 SARS-Cov-2
• Manoma, jog pradiniai viruso šeimininkai yra
šikšnosparniai arba skujuočiai.
• Kinija, Uhando miestas.
• Kvėpavimo takų virusas.
• Virusas pagrinde plinta oro lašeliniu būdu
• Virusas ganėtinai ilgai išlieka ant paviršių ir
gali patekti ant rankų, nuo jų į kvėpavimo
takus.
• Dalis susirgusiųjų yra besimptomiai pacientai.
Kitai daliai simptomai pasireiškia daug
pavojingiau, ypač turintiems antrinių
sveikatos problemų. Tokiems pacientams yra
būtina deguonies terapija
• Nėra medikamentų skirtų kovoti su ligos
sukėlėju, tačiau yra išrastos kelios skirtingo
Virusų patekimas į ląstelę
• Ląstelių membranos turi įvairių tipų
receptorius prie kurių gali tvirtintis
virusai.
• Prisitvirtinęs virusas į ląstelę gali
patekti keliais skirtingai būdais:
*Vykstant receptorinei endocitozei
*Viruso membranai – galioja tik
membraną turintiems virusams,
susiliejant su ląstelės membrana
*Pro plazminę membraną įleidžiant
genetinę informaciją į ląstelę -
bakteriofagai
Virusų dauginimasis ląstelėje – Lizės ir
lizogenezės ciklai
• Lizės ciklas – šio ciklo metu, virusui
patekus į ląstelės vidų yra galimi du
scenarijai susiję su viruso genetinės
informacijos dauginimusi: 1) viruso
genetinė informacija pradedama dauginti
citoplazmoje, 2) viruso genetinė
informacija patenka į branduolį susilieja
su ląstelės genetine informacija ir
pradeda daugintis.
• Virusui dauginantis ląstelė išnaudoja visus
turimus nukleotidų ir aminorūgščių
išteklius
• Virusui pasidauginus ląstelė žūva ir
virusas pasklinda
Virusų dauginimasis ląstelėje – Lizės ir
lizogenezės ciklai
• Lizogenezės ciklas – šio ciklo metu
viruso genetinė informacija susilieja
su ląstelės genetine informacija, bet
virusas iškarto daugintis nepradeda
• Ląstelės su viruso genetine
informacija pradeda dalintis ir taip
vis daugiau ląstelių turi viruso
genetinę informaciją
• Atsiradus specifiniam stimului,
viruso genetinė informacija pradeda
dauginti ir pereinama į lizės ciklą.
 ŽIV viruso dauginimasis
• ŽIV viruso genetinės informacijos
pagrindas yra RNR
• Tam jog virusas pradėtų
daugintis jo genetinė informacija
turi būti paversta į DNR
• RNR į DNR konvertuoja
atvirkštinė transkriptazė.
Bakterijos - sandara
Bakterijos – Gram+ ir Gram-
• Bakterijų sienelė gali skirtis savo
sandara.
• Ji yra sudaryta iš peptidoglikanų.
• Gram+ bakterijų peptidoglikanų
sluoksnis yra storas ir neapsaugotas
papildomų membranų, dėl to dažant jas
specifinių dažų kompleksu jos nusidažo
ryškiai violetine/mėlyna spalva
• Gram- bakterijų peptidoglikanų sluoksnis
labai plonas ir yra tarp paviršinės ir
plazminės membranų, dėl to šios
bakterijos nesidažo, o po dažymo
proceso atrodo rožinės/rausvos
Bakterijos – klasifikacija pagal formas
• Pagal formą skirstomos:
*kokus – rutuliškos formos
bakterijos, jų yra keletas skirtingų
išsidėstymų ir retai jos būna
pavienės – diptokokai,
streptokokai, stafilokokai, sarcina
*bacilos - lazdelės formos
bakterijos
*spirilos – lenktų formų bakterijos,
kaip vibrios, spirilos, spirochetai.
Bakterijos – klasifikacija pagal gyvenimo
būdą
• Pagal mitybos būdą skirstomos:
• Autotrofinės:
*Fotoautotrofai - Fotosintetinti galinčios –
meslvabakterės
*Chemoautotrofai - Chemosintetinti
galinčios – energija pasigaminančios kitų
junginių pagalba – sierabakterės
• Heterotrofai
• Pagal deguonies poreikį:
• Anaerobinės bakterijos – laktobakterijos
• Aerobinės bakterijos
Bakterijų gerai ar blogai?
• Bakterijos pagal atliekamas • Tačiau yra bakterijų, kurios
funkcijas yra labai skirtingos. sukelia ligas ir kai kurios sunkiai
• Vienos būtinos žmogaus pagydomos
organizmui – sudarančios • Tuberkuliozė
mikroflora ir apsaugančios • Plaučių uždegimas
organizmą nuo patogeninių
bakterijų. Pramonėje maisto • Laimo liga
produktams gaminti irgi yra • Stabligė
naudojamos bakterijos • Gonorėja
 Laimo liga
• Liga sukeliama bakterijos – Borrelia bugdorferi
• Bakterijos platintojas – erkės
• Paplitimas – Šiaurės pusrutulis
• Simptomai:
1) Aplink erkės įkandimo vietą formuojasi
ganėtinai taisyklingos formos paraudimas
2) Vėliau bakterijai paplitus po organizmą (tai
gali trukti nuo savaičių iki mėnesių) atsiranda
artritas, tikėtini įvairūs neurologiniai
sutrikimai ir daugelio kitų sistemų pažeidimų
• Gydymas yra antibiotikais, svarbu, kuo
anksčiau nustatyti liga ir pradėti gydyti,
neatsiradus rimtiems kitų organų sistemų
pažeidimams
• Vakcinos nėra
 Antibiotikai
• Specifinė medikamentų grupė skirta kovoti su
ligomis sukeltomis bakterijų
• Pirmieji antibiotikai buvo išgauti ir pelėsinių
grybų – Penecillium
• Antibiotikai gali veikti dvejopai: 1) jie gali
pažeisti bakterijų sieneles ir taip paskatinti
medžiagas plūsti į vidų, arba aktyviai suardyti
bakterijų sieneles. 2) gali sutrikdyti baltymų
sintezę ir bakterija nepasigamins sau būtinų
baltymų
• Svarbu antibiotikus vartoti tik pagal gydytojo
nurodytas rekomendacijas. Besaikis
antibiotikų vartojimas, gali susilpninti
imunitetą, o blogiausia dėl to atsiranda
antibiotikams atsparios bakterijų formos,
kurios gali sukelti nepagydomas ligas
Bakterijų ir virusų plitimo būdai
• Priklausomai nuo ligos sukėlėjo
virusai ir bakterijos gali plisti keletu
būdų:
• Oro lašeliniu būdu
• Per kūno skysčius – kraują ir lytinių
organų išskyras
• Ligų sukėlėjų pernešėjų pagalba –
erkės, moskitai
• Netinkamai apdorotą maistą
• Nešvarų vandenį
• Kontaktą su sergančiuoju
Kaip nesusirgti?
• Svarbiausia yra turėti stiprų
imunitetą:
*Maisto racione turi būti vaisių ir
daržovių, jog gautume pakankamą
kiekį vitaminų arba naudoti maisto
papildus
*Laikytis asmeninės higienos –
plauti rankas, laikytis švaros
*Fizinis aktyvumas
*Grūdinimasis
 Pirmuonių sukeliamos ligos – Maliarija –
Plasmodium sp.
• Tai pusiaujo regionams būdinga liga
• Ligos sukėlėjas Plasmodium sp. Platinamas moskitų
mintančiu krauju.
• Plasmodium sp. Į organizmą patenka, moskitui siurbiant
kraują.
• Ligos sukėlėjas pirmiausia keliauja į kepenis, kuriose
dauginasi ir taip pažeidžia kepenų ląsteles
• Vėliau užkrečiami eritrocitai, kuriuose pirmuonis
dauginasi, skaidydamas hemoglobiną į toksišką bilirubiną
(pagrindinė tulžį sudaranti medžiaga).
• Pažeidus eritrocitus pakyla temperatūra, dėl pasklidusių
toksinių medžiagų žuvus eritrocitui
• Gydymas taikomas priklausomai nuo ligos stadijos ir ligos
sukėlėjo rūšies.
• Šiuo metu yra kuriama vakcina, nes ši liga pražudo
didžiąją dalį planetos gyventojų.
• Sergantys siklemija yra apsaugoti nuo šios ligos, nes
 Pirmuonių sukeliamos ligos – Leišmaniozės –
Leishmania sp.
• Pusiaujo regionais būdingas susirgimas
• Sukeliamas skirtingų rūšių Leishmania sp.
• Ligos sukėlėjas gali paveikti skirtingas organų
sistemas, priklausomai nuo jo rūšies. Sukelti odos,
kvėpavimo takų ar burnos, vidaus organų pažeidimus.
• Sukėlėjai yra perduodami smėlio musių (Sandfly)
pagalba, per jų seilių gleivinę, nuo sergančiojo
sveikam.
• Liga paveikia ne tik žmonės, bet ir gyvūnus, tačiau
gyvūnams dažnai tai būna be simptomis susirgimas.
Dėl to jie tampa tarytum pirmuonių rezervuarais.
• Leishmania sp. Naikina leukocitus, nes leukocitai jų
nesunaikina, sukėlėjui patekus į leukocito vidų jie
pradeda daugintis
• Šiuo metu nėra konkretaus medikamento nuo šios
ligos, gydomi tik simptomai
Pirmuonių sukeliamos ligos – Miegligė -
Trypanosoma brucei (gambiensi)
• Afrikos regionams būdingas susirgimas
• Liga yra platinama musių Cėcė mintančių
krauju, nuo sergančio individo sveikam.
• Ligos simptomai yra išskiriami į dvi
stadijas:
1) stadijos metu yra paveikiama
kraujotakos ir limfinė sistemos, akys,
2) stadijos metu paveikiama nervų sistema,
atsiranda psichiatriniai sutrikimai, dažnos
miego problemos.
• Gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių.
Sunkesnis esant antrai stadijai
• Vakcinos nėra
 Pirmuonių sukeliamos ligos – Čago liga –
Trypanosoma cruzi
• Pietų ir Lotynų Amerikai būdingas susirgimas
• Liga platinama kraujasiurbių blakių, TAČIAU skirtingai
nei anksčiau minėti susirgimai, ligos sukėlėjas nėra
vabzdžio burnos gleivinėje, šiuo atveju ligos sukėlėjas
platinamas su vabzdžio paliekamomis išmatomis.
Kadangi po įkandimo lieka pažeista oda, tai sukelia
dirginimą ir niežulį, dėl to kasantis mes į pažeistą
vietą pastumiame ligos sukėlėjus, taip pat jeigu blakės
yra palikusios išmatas ant maisto, kurį valgome ligos
sukėlėjas gali patekti į organizmą, per maistą.
• Daugeliu atveju yra be simptomė, arba su lengvais
sutrikimais panašiais į gripo.
• Sunkiais ligos atvejais yra pažeidžiama širdis ir
virškinimo sistema
• Liga galima gydyti antiparazitiniais vaistais arba
naudoti medikamentus ligos simptomams slopinti
• Vakcinos nėra
 Pirmuonių sukeliamos ligos -
Taksoplazmonzę - Toxoplasma gondii
• Ligos sukėlėjas paplitęs visame pasaulyje.
• Pagrindinis ligos platintojais yra katės ir jiems
giminingi gyvūnai
• Liga užsikrėsti gali visi šiltakraujai gyvūnai
• Dažniausiai liga yra be simptomė, tačiau pavojinga
– sunkiai sergantiems, senyvo amžiaus žmonėms,
naujagimiams, nėščioms moterims
• Liga plinta per kačių išmatose esančias oocistas, jos
gali patekti ant daugelio paviršių, maisto produktų,
dirvožemio. Taip pat šiuo ligos sukėlėju galima
susirgti vartojant netinkamai termiškai apdorotą
mėsa užsikrėtusio gyvūno (tuo metu ligos sukėlėjas
yra cistos pavidale).
• Liga pirmiausia pažeidžia virškinimo sistemą, vėliau
paplintą po visą organizmą. Galiausiai gali
suformuoti specifines cistas, kurios nekelia
grėsmės, priklausomai nuo jų vietos.
 Kirmėlinės ligos – Spalinės ir askaridės
• Apvaliųjų kirmelių grupė parazituojanti žmogaus
organizme.
• Užsikrėsti šiomis kirmėlėmis galima per neplautas
rankas, neplautas daržoves, nešvarų vandenį ir visais
kitais atvejais, kur būtų kontaktas su šių kirmelių
kiaušinėliais.
• Kiaušinėliai patenka į žmogaus virškinimo sistema ir ten
išsirita lervutės.
• Spalinės – šių kirmelių lervutės toliau vystosi storojoje
žarnoje. Joms subrendus patelės išlenda pro analinę
angą ir sudeda iki keliolikos/keliasdešimt kiaušinėlių,
kurie yra labai lengvi. Kiaušinėliai patenka ant apatinių,
patalinės, kitų paviršių ir vėl gali patekti į virškinimo
sistemą
• Dažniausiai spalinėmis suserga vaikai
• Spalinės yra paplitusios visame pasaulyje
• Maži parazitai iki 2cm ilgio
Kirmėlinės ligos – Spalinės ir askaridės
• Askaridės – jų kiaušinėliams patekus į
žmogaus organizmą, lervos išsirita
plonosiose žarnose. Skverbiasi į
kraujagysles ir gali nukeliauti į kitus
organus, dažniausiai plaučius. Patekusios į
plaučius jos kvėpavimo takais kyla link
ryklės ir yra nevalingai nuryjamos ir taip vėl
patenka į plonąsias žarnas.
• Plonosiose žarnose, jos padeda iki
keliolikos tūkstančių kiaušinėlių, kurie
pasišalina su išmatomis
• Askaridės yra iki 35cm dydžio.
• Askaridės ir spalinės yra pašalinamos
antikirmeliniais vaistais.
 Kirmėlinės ligos - Kaspinuočiai
• Tai plokščiųjų kirmelių grupė, kuriai būdinga
šeimininkų kaita – tarpinis ir galutinis
šeimininkas.
• Šios grupės individai yra skirtingo dydžio,
didžiausi iki 20m
• Žmogus užsikrėsti kaspinuočiais gali dvejotai:
*1) suvalgius netinkamai apdorotos mėsos, kurioje
gali būti kaspinuočių lervų (cisticerkų), kurios
išsirita žarnyne ir įsitvirtina. Ir maitinasi žmogaus
suvirškintu maistu ir dauginasi sudėdami iki
keliolikos tūkstančių kiaušinėlių. Žmogus galutinis
šeimininkas
*2) suvalgius daržovių ar kitų maisto produktų, ant
kurių gali būti kaspinuočių kiaušinėlių. Kaspinuočių
kiaušinėliams išsiritus, jų judrios lervutės pereina į
kraujotakos sistema ir gali nukeliauti į bet kurį
žmogaus organą ir virsti galutine lervine stadija
(cisticerku). Žmogus tarpinis šeimininkas
Kirmėlinės ligos – Trichinos
• Trichinos – apvaliųjų kirmelių grupė.
• Trichinomis užsikrėsti galima per
netinkamai apdorotą mėsą – pagrinde
kiaulieną. (Skerdyklose ir sumedžiojus
laukinius gyvūnus, mėsa yra nuolatos
tikrinama)
• Į žarnyną patekus trichinų lervų, jos
suauga ir pradeda daugintis bei vesti
gyvas lervutes. Lervutės skverbiasi pro
žarnyno sieneles ir keliauja į kitus
organus. Dažniausiai skersaruožius
raumenis, kur suformuoja kalkingas cistas
• Gydymas antikirmėliniais vaistais
Kirmėlinės ligos – kepeninės siurbikės
• Plokščiųjų kirmelių grupė – kuri pažeidžia
kepenis, tulžies pūslę ir kasą.
• Kirmėlių lervos į organizmą gali patekti
per augalinės kilmės maistą arba per
termiškai neapdorotas užsikrėtusių
gyvūnų kepenis
• Lervoms išsilaisvinus iš jas gaubusios
kapsulės, jos skverbiasi į kraujotakos
sistemą ir keliaują į kepenis, kuriose
subręsta ir pradeda dėti kiaušinėlius,
kurie patenka į tulžies pūslę ir vėliau į
žarnyną, kur yra pašalinami su išmatomis.
• Taikomas specifinis gydymas
Grybelinės ligos
• Apie 300 grybų rūšių yra patogeniškos žmogui
• Grybeliai gali pažeisti – odą, nagus, plaukus, gleivinę ir vidaus organus
• Užsikrėsti jais galima drėgnose ir šiltose vietose (odos ir nagų
grybeliais galima užsikrėsti bendro naudojimo dušuose ir vandens
parkuose)
• Kartasi grybelinės infekcijos burnos gleivinėje, moterų lytiniuose
takuose, pasireiškia dėl nusilpusio imuniteto, kitų pašalinių veiksnių.
Tokiems grybeliams priklauso mieliagrybiai – Candida sp.
• Gydymas vyksta naudojant antigrybelinius vaistus.