Klaipedos miesto objektai susiję

su žydu tauta
Vilius Verpečinskas, Žygis Žilinskas 7D
 Žydų liaudies bankas Klaipėdoje
• Šiame pastate (dabar Turgaus g. 3) XIX a. vid. veikė
viešbutis "British Hotel", tuo metu priklausės britų
kilmės pirkliui ir Memelio tarėjui Džonui Maisonui. Tuo
metu šiame pastate ilgą laiką gyveno iš Gdansko kilęs
žydų tautybės Memelio tarybos narys, žymus filantropas
ir mecenatas Julius Liudvikas Vyneris (1795-1862).
1925-1939 m. šiame pastate buvo įsikūręs žydų liaudies
bankas, veikęs kaip kredito kooperatyvas, kurio
kapitalas buvo sudaromas iš narių pajamų. Bankas veikė
labai sėkmingai, plačiai naudojosi kitų bankų
paskolomis. Likviduotas 1939 m. dėl politinių
priežasčių.
 Klaipėdos žydų bendruomenės sinagoga ir
buvusios žydų kapinės
• 1759 m. rusų supiltame bastione įsteigtos žydų kapinės yra
seniausia žydų bendruomenės valda Klaipėdoje.
Sovietmečiu šios kapinės buvo sulygintos su žeme, o vietoj
jų iškilo radijo stotis. Dalis išlikusių macevų toli
neperkeltos – jos įmūrytos į radijo bokšto betoninį pamatą.
Buvusioje kapinių teritorijoje ritualinės paskirties pastatas,
kuris tik nepriklausomoje Lietuvoje tapo žydų
bendruomenės susibūrimų vieta, o 1997 m. ir oficialia
Klaipėdos žydų bendruomenės sinagoga.
• Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvusiose žydų kapinėse
išlikę macevų fragmentai įkomponuoti į šalia naujai
atidarytos sinagogos pastatytą atminties sieną-lapidariumą.
 Vokiečių žydų bendruomenė
• Manoma, jog pirmieji žydai įsikūrė Klaipėdoje dar XVI a. pradžioje, tačiau
pirmasis bendruomenės egzistavimą patvirtinantis įrašas istoriniuose šaltiniuose
mus pasiekia iš 1567 m., kuomet būsimasis Prūsijos hercogas Albrechtas įsakė
žydams palikti Klaipėdą per 21 dieną. 17 a. viduryje Branderburgo kurfiurstas
Frydrichas Vilhelmas (1640-1688) padarė išimtį Olandijos žydui Mošei
Jakobsonui Jaunesniąjam, suteikdamas teisę pasistatyti rezidenciją bei sinagogą.
Žydų padėtis Klaipėdoje pastebimai pasikeitė tik po 1812 m., kuomet buvo
panaikinti draudimai mieste kurtis žydų bendruomenei. 1800-1875 m.
laikotarpyje mieste gyvenančių žydų skaičius pastebimai išaugo, nuo 30 iki
1000.
Klaipėdos atvejis išskirtinis – 19 a. mieste susiformavo net trys atskiros žydų
bendruomenės: iš Lenkijos ir Vidurio Europos atvykusių chasidų, ortodoksiškoji
litvakų ir Vokietijos žydų. Šias bendruomenes siejo bendros kapinės, buvusios
dabartinėje Sinagogų g., tačiau kiekviena bendruomenė meldėsi atskirose
sinagogose.
Vokietijos žydai po 19 a. viduryje miestą nusiaubusio gaisro maldos namus
perkėlė į nuomojamą pastatą, dabartinėje Kepėjų g., o 1886 m. persikėlė į
Grįžgatvio g. naujai pastatytą sinagogą. Itin aktyviai šioje vietoje stovėjusios
sinagogos statybomis rūpinosi rabinas Izaokas Riulfas (1831-1902), kurio
iniciatyva buvo pastatyti ir kiti iki šių dienų išlikę bendruomeniniai pastatai –
mokykla bei ligoninė
 Juliaus Liudviko Vynerio antkapis
• 1817 m. į Klaipėdą atvykęs žydas Julius L. Vyneris
(1795–1862) netruko tapti žymiu verslininku ir miesto
deputatu. Augalų sėklas pardavinėjęs pirklys vėliau
išgarsėjo kaip žymus Klaipėdos miesto filantropas,
skyręs lėšų ne vienam bendruomeninės rūpybos
organizacijos įkūrimui (Nusigyvenusių pirklių
prieglauda, mergaičių auklėjimo institutas ir pan.). Savo
laisva valia savo turtą J. L. Vyneris testamentu paliko
Klaipėdos miestui su sąlyga, kad bus palaidotas
bendrose miestiečių kapinėse. Šiandien kapinių
teritorijoje įkurtas skulptūrų parkas, o buvusią J. L.
Vynerio kapo vietą puošia įspūdingas antkapinis
paminklas.1817 m. į Klaipėdą atvykęs žydas
Ačiū, kad
klausetės