Knygnešiai

Juozas Baranauskas
(slapyvardis Paukštė, 1862 m. rugpjūčio 20 d. Sudeikiuose – 1928
m. sausio 31 d. Sudeikiuose) – valstietis, knygnešys

• Buvo drąsus, sumanus. Į Mažąją Lietuvą, Kauną, vėliau į

Garšvius važiuodavo vežimu, įtaisęs dvigubą dugninę.
Kartu dažnai važiuodavo knygnešys Juozas Otonas
Širvydas. Kelis kartus buvo praradęs arklius, vežimą ir
knygas. Pats spėdavęs pasprukti. Parsigabentų knygų
namie nelaikydavo. Slėpdavo medžių drevėse, duobėse.
Slėptuvių turėjo sesers Anelės sodyboje Bikūnuose ir pas
kitus kaimynus.
 Jurgis Bielinis
(1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius –
1918 m. sausio 18 d. Katinuose, palaidotas Suoste) – Lietuvos
knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis .

• Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui, jo ir

lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje J. Zabermano ryšininkas. Nuo 1890
m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo
profesionaliu knygnešiu.
• Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės
sargas“, vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats 1897 m.
nelegaliai Lietuvoje išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“
• 1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių
draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos
platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą.
Magdė Bankaitė
taip pat Magdalena Bankaitė (Bonkutė) (1862 m. lapkričio 16 d.
Ylakiai – 1933 m. liepos 29 d. Plungė) – daraktorė, knygnešė.

• Lietuvišką spaudą pradėjo platinti 1886 m., paskatinta į

Mosėdį atvykusio vikaro Antano Vytarto, ir darbavosi
apie 18 m., iki spaudos atgavimo. Buvo labai tvirta ir
energinga. Pradžioje lietuviškos spaudos gaudavo iš
kunigo Antano Vytarto. Vėliau pati parsigabendavo iš
Mažosios Lietuvos. Dažniausiai su kitais knygnešiais
važiuodavo arkliais. Artimiausias jos bendradarbis, daug
kartų kartu ėjęs per sieną, turėjo pasidariusi slėptuvę
Mosėdžio kapinėse.
• Ne kartą buvo gaudoma ir net apšaudyta, sužeista į
kojas, [kliuvo ties Notėnais (Kelmės r.). Kartu važiavęs
J. Gadeikis spėjo pabėgti. Žiauriai mušta, spardyta,
išmušti dantys, apdraskytos ausys. Atėmė vežimą, arklį
ir spaudinius. Nors ir kankinama, savo bendradarbių
 Juozas Kubilius
(1878 m. gruodžio 28 d. Tindžiuliai, Panemunėlio valsčius
– 1917 m. kovo 17 d. Petrogradas) – Lietuvos visuomenės
veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

• Nuo 1894 m. Panemunėlio apylinkėse platino

draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1897 m. tėviškėje įsteigė
švietėjišką „Žiburėlio“ būrelį. Slapta mokė vaikus.
Įskųstas ir kratytas, bet įkalčių nerasta. 1900 m. įstojo į
Kauno kunigų seminariją, už lietuvišką veiklą pašalintas.
1900 m. Panemunėlio apylinkėse įsteigė slaptą
„Žvaigždės“ draugiją. 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo
dalyvis. 1906 m. Rusijos I Valstybės Dūmos deputatas,
priklausė trudovikų frakcijai. Su kitais pasirašė Vyborgo
atsišaukimą; už tai nuteistas. 1908 m. kalėjo. Vienas iš
viltininkų ideologų.
 Jurgis Lietuvninkas
(1855 m. spalio 12 d. Suvalkų gub. – 1917 m. Vilniuje) – pašto
vežėjas, knygnešys.

• 1890 m. pradėjo platinti draudžiamą lietuvišką spaudą.

Spaudą gaudavo iš knygnešio J. Kanclerio, gyvenusio
Vilkaviškyje, vėliau persikėlusio į Sintautus.
Draudžiamų leidinių perduodavo J. Bagdonas bei A.
Baltrušaitis, kuriems talkino pašto vežėjas A.
Žemantauskas, važinėjęs iš Naumiesčio.
• J. Lietuvninkas pašto vežime po pasoste buvo įrengęs
slėptuvę. Dalį spaudos paimdavo knygnešiai
pusiaukelėje, kitą parsivežęs saugodavo pašto arklidėse
ir kitose slėptuvėse. Tvarkyti, skirstyti spaudą padėjo
žmona Petronėlė. Iš pradžių veždavęs nedidelį kiekį
spaudos, bet 1894 m. įsisteigus Marijampolėje „Sietyno“
draugijai, pradėjo vežti daugiau. Tapo „Sietyno"
draugijos bendradarbiu.
Juozapas Paulauskas
(1860 m., Darbėnų apylinkėje, Telšių aps.,
Kauno gub. – 1945 m. vasario 13 d.,
Grūšlaukės k., Darbėnų vls., Kretingos aps.) –
Lietuvos liaudies meistras, knygnešys.

• Vertėsi smulkiąja prekyba,

slapta prekiavo draudžiama
lietuviška spauda, kurią su broliu
Pranciškumi gabendavo iš
Mažosios Lietuvos, komplektavo
iliustruotus leidinius.
 Karolis Petruškevičius
(1858 m. vasario 6 d. Žagarių kaime dab. Lenkijoje,
Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Seinų valsčiuje –
1934 m. vasario 22 d., ten pat) – siuvėjas ir knygnešys .

• K. Petruškevičius, vietiniu vadinamas Karuliu,

spaudos draudimo laikotarpiu knygas pradėjo platinti
XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Veiklą tęsė iki pat
lietuviškos spaudos atgavimo 1904 m. gegužės 7 dieną.
Knygas įsigydavo Tilžės spaustuvėse, taip pat pas kitus
knygnešius. Iš P. Varpulevičiaus bei kt. ir pats gaudavo
nelegalią lteratūrą. Pogrindine spauda aprūpindavo ir
Seinų kunigų seminarijos klierikus. Laikraščius
„Aušra“, „Varpas“ kartu su rūbais siųsdavo savo broliui
į Petrapilio dvasinę akademiją. 1896 m. pakliuvo į
žandarų rankas, vienerius metus gyveno policijos
priežiūroje, bet savo veiklą tęsė toliau.
 Izidorius Pocius
(g. 1864 m. sausio 22 d. Balandžiai, Eržvilko
valsčius – m. apie 1935, pravardė – Juzis) – pauparis
ir daugiausia Tauragės apskrityje veikęs knygnešys.

• Ūgtelėjęs Izidorius įsijungė į knygnešių judėjimą.

Apibūdinamas kaip drąsus, sumanus, gabus
knygnešys. Bendradarbiavo su daugeliu buvusios
Raseinių apskrities knygnešių – Jonu Švedu, Viktoru
Alijošiumi, Juozu Sakalausku ir kitais. Padėdavo
laikraščio Kryžius redaktoriui kun. Julijonui
Jasienskiui, tuo metu dirbusiam Palangos
progimnazijoje kapelionu, pristatyti rankraščius
Mažosios Lietuvos leidėjams. Platino kitų knygnešių
parneštas knygas, taip pat pats didelius kiekius
parsinešdavo iš Mažosios Lietuvos. Jas įrišdavo ir
išplatindavo buvusioje Raseinių apskrityje.
 Feliksas Petravičius
(1858 m. rugpjūčio 15 d. Staniškėje, Luokės vls. – 1932 m.
spalio 14 d. Raudėnuose, Raudėnų vls.) – tarnas, knygnešys.

• 1881 m. pradėjo platinti draudžiamą lietuvišką spaudą. 1883

m. pirmą kartą nuėjo į Tilžę su pažįstamu knygnešiu D.
Bubėnu. Platino religinius leidinius, elementorius,
kalendorius. Kelis kartus buvo sulaikytas policijos, du kartus
ištremtas.
• 1903 m. lapkričio 14 d. Lietuvos pasienyje buvo įskųstas ir
areštuotas. Išbuvo 10 mėn. Tauragės kalėjime, buvo vėl
ištremtas metams į Rygą. Tačiau iš ten pabėgo, o vietoje savęs
registruotis policijoje paliko kitą žmogų, be to, jau buvo
atšaukti caro apribojimai dėl lietuviškos spaudos.
• Prasidėjus paieškai ir persekiojimui, kartu su D. Bubėnu
pasitraukė į Mažąją Lietuvą. Ten apsigyvenę toliau kartu
slapta gabeno draudžiamą spaudą.
Karolina Laurinavičiūtė
(apie 1840 m. Panevėžys – ? Rusija) – Lietuvos knygnešė.

• Vertėsi smulkia prekyba. Panevėžio bei Šiaulių

apskričių atlaiduose, mugėse ir kitose susibūrimo
vietose platino draudžiamąją lietuvių spaudą.
1869 m. rugpjūčio 18 d. suimta Gruzdžiuose su
74 lietuviškais spaudiniais, pabėgo. 1869 m.
spalio 4 d. vėl sulaikyta Krukovščyznoje prie
Linkuvos, tardyta Šiauliuose. 1870-1871 m.
kalinta Vilniuje. Įtraukta į M. Valančiaus
organizacijos bylą. Neišdavė bendradarbių.
Vilniaus generalgubernatoriaus A. Potapovo
sprendimu 1872 m. ištremta neribotam laikui į
Oloneco guberniją. Jos pavardė įrašyta
Knygnešių sienelėje.
Šaltiniai:
• Knyga „Laikas“

• https://lt.wikipedia.org/wiki/Knygne%C5%A1yst%C4%97

• https://www.vle.lt/straipsnis/knygnesiai/

• http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/garsviai.lt.htm