IŠPLĖSTINĖS

APLINKYBĖS IR JŲ
SKYRYBA
IŠPLĖSTINĖS APLINKYBĖS

• Išplėstinės aplinkybės – tai aplinkybės, išreikštos dalyviais, pusdalyviais, padalyviais

su jiems priklausomais žodžiais.
Dalyvis – neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ir veiksmažodžio
savybių. (einantis, grįžusi, globojama, plasnodavęs, šauksiąs)
Pusdalyvis reiškia aplinkybę kylančią iš to paties antraeilio veiksmo. (mergaitės
rašydamos klausėsi; kada klausėsi? - rašydamos)
Padalyvis reiškia aplinkybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo (Mergaitei šokant,
mokytoja stebėjo kada stebėjo? - mergaitei šokant)
• Išplėstinės aplinkybės – tai aplinkybės, išreikštos dalyviais, pusdalyviais,
padalyviais su jiems priklausomais žodžiais:
Atvykęs į miestelį, aplankė muziejų.
Eidamas keliu, pamatė vežimą.
Užlipus į piliakalnį, atsivėrė nuostabus peizažas.
• Išplėstinės būna laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos aplinkybės.
• Aplinkybėms klausimą keliame iš tarinio!
• Kaip atpažinti sakinyje išplėstinę aplinkybę?
• 1. Ar sakinyje yra aplinkybė, išreikšta dalyviu, pusdalyviu, padalyviu?
• 2. Ar ta aplinkybė išreikšta dalyviu, pusdalyviu, padalyviu, turinčiu
priklausomų žodžių?
Tėvui bėgant iš namų, išgirdau šūvius.
Pindama dukrai plaukus, mama sekė pasaką.
Pakerėjusi Europą, ji išvyko į gastroles po pasaulį.
PRIVALOMOSIOS SKYRYBOS TAISYKLĖS

• Vienas dalyvis, pusdalyvis, padalyvis nesudaro išplėstinės aplinkybės ir yra

neskiriamas.
• Vaikas pasislėpęs klausėsi kalbų.
• Tylint įtampa didėjo.
• Važiuodamas pamačiau pilį.
• 1. Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės gali būti
išskiriamos kableliais arba visai neskiriamos.
• Žaltys(,) atsigręžęs į Eglę(,) prašneko žmogaus balsu.
• Žiūrėdami į rugpjūčio dangų(,) stebimės žvaigždžių gausumu.
• Bet Joniukui(,) tuos žodžius girdint(,) juoktis visai nebuvo noro.
• Į s i d ė m ė k i t e. Jei išplėstinės aplinkybės eina po jungtuko, jungiančio tarinius ar
sudėtinio sakinio dėmenis, kablelis dedamas po jungtuko ir po aplinkybės: Jonas
atsistojo ir (,)pasitaisęs akinius(,) prašneko. Pamačiau, kad(,) atšilus orams(,) galima
vykti į kelionę.
UŽDUOTIS
• 2. Dvi išplėstinės aplinkybės, sujungtos nesikartojančiais jungtukais ir, bei,
ar, arba, išskiriamos iš abiejų pusių abi kartu arba visai neskiriamos.
• Berniukas(,) grįžęs namo ir tvarkingai pasidėjęs knygas(,) išbėgo pažaisti.
• 3. Dvi ar kelios neišplėstos dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės
aplinkybės, sujungtos jungtukais ir, bei, ar, arba, gali būti išskiriamos
kableliais arba visai neskiriamos.
• Traukinys(,) dundėdamas ir šniokšdamas(,) pasuko į stotį.
UŽDUOTIS