Abiejų Tautų

Respublikos susikūrimas
ir valdymas
SKAIDRES SUKŪRĖ: REDA ARLAUSKAITĖ 3AG.
 Abiejų Tautų Respublikos
susidarymas
• XVI a. viduryje svarbiausia Lietuvos geopolitinė problema tapo
didėjanti Maskvos valstybės įtaka. Bajorija ėmė reikalauti
kaimyninės Lenkijos paramos ir abiejų valstybių unijos.
• Unijos sudarymą skatino ir tuometinis Lenkijos bei Lietuvos
valdovas Žygimantas Augustas. Siekdamas išsaugoti savo
pirmtakų užmegztus Lenkijos ir Lietuvos santykius, valdovas
tarpvalstybinės unijos sudarymą. Valdovo siekius rėmė Lenkijos
bajorija, kuri įžvelgė galimybę Lietuvoje įsigyti naujų žemės valdų
ir pareigybių.
• Požiūriai į uniją pačioje Lietuvoje išsiskyrė. Ponų taryba
priešinosi Lietuvos savarankiškumo apribojimui. O smulkioji ir
vidutinė bajorija buvo aktyviausia unijos rėmėja. Bajorų
aktyvumą skatino Livonijos karo našta ir iš Lenkijos sklindančios
egzekucinio judėjimo idėjos. Bet Lietuvoje įvykdytos
administracijos ir teismų reformos sumažino bajorijos
egzekucines nuotaikas ir nuo tada Lietuvos politinė tauta beveik
vieningai priešinosi unijos, ribojančios Lietuvos savarankiškumą,
sudarymui.
• Derybos dėl unijos su pertraukomis vyko nuo 1566m. Iki 1569m. Liubline buvo
sušauktas specialus seimas, skirtas unijai sudaryti. Lietuvos delegacijai vadovavo
kancleris Mikalojus Radvila Rudasis.
• Pirmoji derybų dalis baigėsi be rezultatų. Tuomet valdovas pažeidė savo
priesaiką garantuoti LDK žemių neliečiamybę ir perleido Lenkijai Voluinės,
Pelenkės, Podolės ir Kijevo vaivadijas. Taip kilo reali karo tarp Lenkijos ir Lietuvos
grėsmė. Šiomis aplinkybėmis Lietuva pasirinko unijos sudarymą dar tais pačiais
1569m.
• Nauju delegacijos vadu tapo Jonas Jeronimas Chodkevičius. Jis gynė Lietuvos
valstybingumą ir teisinį lygiateisiškumą su Lenkija, reikalavo Lietuvai grąžinti
atimtas slavų žemes.
• Tarpvalstybiniu unijos aktu buvo sukurta nauja ir unikali federacinė Europos
valstybė- Abiejų Tautų Respublika, egzistavusi iki pat 1795m.
• Naujoji valstybė buvo ne vienalytė, o daugiatautė, su renkamo monarcho
institucija.
 Abiejų Tautų Respublikos
valdymas XVI-XVII a.
•Naująją valstybę turėjo valdyti vienas bendras seimas. Eiliniai
seimai vykdavo kas dvejus metus ir trukdavo nuo dviejų iki
šešių savaičių. Tradiciškai seimai vykdavo Lenkijoje.
•Seimą sudarė trys elementai Atstovų rūmai, senatas ir
karalius. Kiekvienas pavieto seimeliuose rinko po du delegatus
į Atstovų rūmus. Kiekvienas seimo delegatas galėjo laisvai
naudotis veto teise, leidusia atšaukti seimo sprendimus.
•Senatą sudarė aukščiausi valstybės dvasiniai hierarchai,
centrinės valdžios pareigūnai ir pagrindiniai vietinės valdžios
asmenys- vaivados ir kaštelionai.
•Lietuvos valstybės kanclerijai vadovavo kancleris ir
pakancleris. Valdovo saugumu rūpinosi maršalai.
•Abiejų Tautų Respublika Liublino unijos akte buvo apibrėžta
kaip ,,vienas politinis kūnas", turintis bendrą karalių, seimą,
užsienio politiką ir valiutą. Tačiau abi valstybės išsaugojo savo
teisę, atskirus pareigūnus, iždą ir kariuomenę. Lietuvą ir
Lenkiją skyrė vidinė siena, už kurios nebesiekė kaimyninio
krašto teisė ir pareigūnų įtaka.
 Lietuvos Statutai
• Sudarius Liublino uniją, vienu iš Lietuvos savarankiškumo garantų išliko
pagrindinis valstybės teisynas- Lietuvos Statutas, įgyvendintas 1529m.
Dokumente sunorminta visa galiojusi paprotinė ir rašytinė teisė.
Statutas įtvirtino dominuojančią didikų padėtį Lietuvos valstybėje bei
visuomenėje.
• Smulkieji ir vidutiniai bajorai, kurių įtaka valstybėje vis stiprėjo, ėmė
reikalauti atnaujinti Lietuvos Statutą.
• Vykstant administracijos ir teismo reformoms pagrindiniu valstybės
administraciniu vienetu tapo pavietas. Jo seimeliuose bajorai sprendė
aktualias politines problemas, siuntė savo išrinktus delegatus į seimą,
rinko pavieto mokesčius. Drauge buvo panaikinti atskiri teismai, didikai
ir bajorai tapo pavaldūs bendriems teismams.
• Trečiasis Lietuvos Statutas buvo patvirtintas pasikeitusiomis
politinėmis aplinkybėmis, Lietuvai esant bendroje valstybėje su
Lenkija. Dokumentas pakartojo visas teises, patvirtintas anksčiau
Lietuvos visuomenei. Drauge jis apibrėžė Lietuvos savarankiškumo
ribas.
• Statuto sudarymą kontroliavo Lietuvos pakancleris Leonas Sapiega.
Sudarius Liublino uniją atsirado unikalus politinis
darinys- Abiejų Tautų Respublika, kuri ilgainiui
paskatino dviejų politinių tautų, lenkų ir lietuvių,
suartėjimą. Tuo pat metu Lietuvos bajorų luomas
išlaikė politinio atskirumo požymius, o pilietinė
laisvė ir Lietuvos Statutas tapo tomis vertybėmis,
kurios veikė Lietuvos visuomenės savivoką ir
politinę vaizduotę dar iki XIXa.
Ačiū už dėmesį :)