I pasaulinio karo

technika,
ginkluotė,
naujovės.
 Prieštankinis šautuvas
• Prieštankinis šautuvas - stambaus kalibro šautuvas, skirtas
pramušti šarvuotų kovos mašinų bei tankų šarvus.
 Cheminio ginklo
naudojimas:
• Cheminis ginklas I pasauliniame kare dažniausiai buvo
naudojamas susilpninti, traumuoti ar sunaikinti priešininkų
gynybos linijas. Šiuo laikotarpiu buvo naudojamos tokios
priemonės kaip ašarinės dujos, ipritas, fosgenas, chloras ir kiti.
Šios cheminės atakos buvo pagrindiniai ginklai I pasauliniame
kare ir visame XX amžiuje. Nepaisant to, mirtys nuo dujų
sudarė tik 4 procentus visų žuvusiųjų kare. Tai buvo dėl to,
kad greitai buvo kuriamos apsisaugojimo priemonės
(dujokaukės). Didelis cheminių junginių naudojimas šiame
kare leido vystytis šiai pramonei, tad greitai populiarėjo ir
sprogstamosios medžiagos. Dėl šių įvykių dažnai I pasaulinis
karas vadinamas chemikų karu.
 Ašarinės dujos
• Pirmasis cheminis ginklas I pasauliniame kare buvo ašarinės
dujos. Prancūzų armija pirmoji išbandė granatas, pripildytas
ašarinėmis dujomis, 1914 m. rugpjūtį.
 Fosgenas
• Dar stipresnes už chloriną dujas, fosgeną, sukūrė prancūzų
mokslininkai. Fosgeną vizualiai buvo sunku pastebėti, tad jis
tapo dar efektyvesnis už chloriną.
• Pirmasis vokiečių fosgeno ir chlorino junginių panaudojimas
prieš britus įvyko 1915 m. gruodžio 19 d. Buvo išleista 88
tonų dujų, 1069 žmonės buvo traumuoti, 69 žuvo.
• Iš viso nuo fosgeno atakų žuvo 85 procentai visų cheminių
ginklų aukų (kurių buvo apie 100 000 visame kare).
 Ipritas
• Populiariausios ir efektyviausios I pasaulinio karo dujos buvo
ipritas. Jas sukūrė vokiečiai 1917 m. Pirmą kartą jie ipritą
išbandė liepos mėnesį Trečiajame Ypro mūšyje.
• Nors ipritas nėra labai mirtinas (nors didesnės dozės galėdavo
sukelti ir tokias pasekmes), jis puikiai tikdavo taip sužaloti
priešininkų karį, jog jis negalėtų fiziškai priešintis. Iprito dujos
buvo sunkesnės už orą, tad jos nusėsdavo ant žemės
paviršiaus.
 Durtuvas
• Durtuvas– duriamasis geležtinis ginklas arba įtaisas,
tvirtinamas prie šaulių ginklo (paprastai šautuvo) vamzdžio ir
paverčiantis jį duriamuoju ginklu.
 Automatinis šautuvas
• Automatinis šautuvas – šautuvas, naudojantis šautuvinius ar
tarpinius šovinius ir šaudantis serijomis ar pavieniais šūviais.
 Liepsnosvaidis
• 1901 m. vokiečių inžinierius Richardas Fidleris sukūrė
pirmąjį šiuolaikinį liepsnosvaidį, leidžiantį ugnies čiurkšles.
Šis ginklas susidėjo iš dviejų dalių – degaus skysčio baliono ir
vamzdžio, iš kurio užsiliepsnojusį skystį karys galėjo leisti iki
20 metrų atstumu. Vokietija į savo ginkluotę liepsnosvaidį
įtraukė 1911 m., bet pirmą kartą jį panaudojo tik 1915 m.
birželio 25 d. mūšyje su prancūzais.
 „Didžioji Berta“
• Garsiausias Pirmojo pasaulinio karo artilerijos pabūklas buvo
vokiečių mortyra „Didžioji Berta“. Šis 420 mm kalibro
pabūklas svėrė 48 tonas.
• Jis galėjo šaudyti 930 kilogramų svorio sviediniais.
• Surinkti pabūklą reikėdavo 200 vyrų, o visas procesas
užtrukdavo daugiau nei 6 valandas.
 Tankas
• Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą buvo panaudoti
tankai. 1916 m. rugsėjo 15 d. mūšyje prie Somos britai
panaudojo tankus „Mark I“. Tankai buvo svarbūs ne tik kaip
tiesioginė kovos priemonė, bet ir kaip priešus
demoralizuojantis veiksnys.
• Masiškai tankai panaudoti Kambrė mūšyje 1917-ųjų rudenį –
sąjungininkai prieš vokiečius pasiuntė daugiau nei 200 tankų.
 Granata
• Poziciniame kare labai patogus ginklas buvo granata, nors jos
efektyvumas priklausė nuo atstumo tarp apkasų. Jas buvo
galima nerizikuojant gyvybe sviesti tiesiai iš apkasų, lindint
duobėje ar pasislėpus už kokios nors priedangos, todėl jos
buvo plačiai naudojamos, ypač per puolimo operacijas.
Priklausomai nuo kareivio jėgos ir granatos tipo, ją buvo
galima nusviesti net septyniasdešimt metrų, bet dažniausiai jos
būdavo naudojamos nuslopinti priešus, esančius iki
dvidešimties metrų atstumu.
 Kulkosvaidis
• Kulkosvaidis, pripažintas veiksmingiausiu Pirmojo pasaulinio
karo ginklu. Vokietijos kariuomenė ginklu pasitikėjo nuo pat
jo išradimo; iš dalies būtent kulkosvaidis jiems padėjo laimėti
mūšius karo pradžioje.
 Lėktuvai
• Pirmo pasaulinio karo metu, pirmą kartą lėktuvai buvo
naudojami dideliu mastu. Pririšti stebėjimo balionai buvo
naudingi karuose, tačiau buvo labiau naudojami artilerijos
stebėjimui. Vokiečiai gamino dirižablius Šiaurės ir Baltijos
jūros stebėjimui, taip pat Anglijos ir rytų frontų
bombardavimui. Lėktuvai keliavo į kariuomene ir buvo
naudojami karo pradžioje. Iš pradžių jie daugiausia buvo
naudojami žvalgyboje.
 Bombosvaidis
• Bombosvaidis – karo laivo įtaisas, šaudantis giluminėmis
bombomis, skirtas kovai su povandeniniais laivais, taip pat –
su torpedomis. Bombosvaidžiai sukurti Pirmojo pasaulinio
karo metais.
 Gyvūnai naudojami I
pasauliniame kare:
• Šunys buvo gyvybiškai svarbūs karo metu. Priklausomai nuo
dydžio sumanumo ir dresūros jie buvo skirstomi į:
• Sarginius
• Žvalgus
• „Medikus" arba „Gailestinguosius šunis„
• Ryšininkus
• Arkliai buvo naudojami transportui: gabeno ginklus, šovinius,
žmones. Taip pat jais buvo jojama ir į frontą kautis.
• Balandžiai buvo nepaprastai patikimi žinioms perduoti.
Tikimybė, kad balandis pristatys pasieks savo kelionės tikslą
būdavo lygi 95 %.
AČIŪ UŽ DĖMĖSĮ!!!