J. Aistis- Prologas.

Kūrinio analizė

Sofija Kosenko 4F
 Prologas
JAUNYSTĘ žaliąją užnuodino
Ne smakras, akys, ne plaukai,
O šilas mėlynom anodijom,
Malonia šypsena laukai.

Gal negerai, ir gal be reikalo

Šiandieną liūdnas ir graudus,
Bet akimis, širdim papaikėle
Aš įžiūrėjau tiek žiedų...

Ir pamilau tą pievą nykiąją,

Tas žydro ilgesio marias -
Tai gal nors dalį to čia, knygoje,
Manau, ne vienas įžiūrės.

Nebūk naivus, brangus skaitytojau,

Nebūk naivus ir neieškok daugiau:
Kaip ant dangaus, giedrai išlytojo,
Nėr debesų, taip čia - žmogaus.

Ir kokia ji? ir kur gyveno ji?

Ar buvo taip sau, ar graži?
Kas tau? Ar nežinai, jog scenoje
Taip įprasta rankas grąžyt.
 Eilėraščio tema
Patį eilėraštį sudaro 5 posmai. Pirmame posme, yra kalbama, apie tai, kaip yra svarbi
jaunystė, gamtos grožis. Antrame posmelyje, pirmos dvi eilutės parodo, kad autorius
neranda ramybės bei nesupranta savo jausmų: ,, Gal negerai, ir gal be reikalo šiandieną
liūdnas ir graudus“ trečia bei ketvirtos eilutės antrame posme parodo, jog, stengiasi
pamatyti pasaulį grąžų bei spalvotą, įžiūri tokius dalykus, kurie yra sunkiai matomi, labai
giliai mąsto ir žiūri į pasaulį. Trečias posmelis parodo ir vėl gi, mylėti ir gerbti viską, atgaivinti,
padėti savam kraštui, bei žiūrėjimą taip, kaip niekas neįžiūrės: ,, Ir pamilau tą pievą nykiąją,
tas žydro ilgesio marias -
tai gal nors dalį to čia, knygoje,manau, ne vienas įžiūrės.“ Ketvirtame- nebūti godžiam,
naiviam, neieškoti daugiau, nei tu pats dabar turi, vertinti kas yra tavo gyvenime. Penktame-
prasideda klausimai, kaip suprantą grožį: ,, Ar buvo taip sau, ar graži?“
Lyrinis ,,aš“
• Lyrinis ,,aš“ eilėraštyje pasireiškia kaip, mylintis gamtą, bei kiekvieną
mažą dalyką gyvenime. Autoriui šypseną sukelia gamta, laukai. Širdis
yra vadinama- ,, papaikėle“- pakvaišėle, padūkėlė, nerandanti sau
vietos. Kelia sau, daug klausimų, į kuriuos ne visada randa atsakymų.
Autorius, eilėraštyje ,, prologas“ ieško savęs, savo tikrojo pašaukimo
bei gyvenimo linkmės, mato pasaulį taip, kaip niekas kitas- įžvelgia
visas menkiausias ir vos matomas detales, dalykus.
Eilėraščio intonacija, kalbėjimo tonas
• ,,Prologo“ intonacija bei kalbėjimo tonas yra panašiai vienodas, bet
kartais balso tembras padidėja, vietomis aukštėja, tačiau yra švelnus,
rupestingas, meilingas.