Infraraudonoji ir ultravioletinė

spinduliuotė
KAS YRA INFRAUDONŲJŲ SPINDULIŲ?

INFRAUDONŲJŲ SPINDULIŲ-
Tai nematomos elektromagnetinės bangos,
kurias natūraliai skleidžia saulė ir visi šilti
kūnai.
INFRAUDONŲJŲ SPINDULIŲ ATRADIMO ISTORIJA
1800 metais garsus anglų
astronomas ir optikas W.
Herschelis, suskaidęs saulės
šviesą į spektrą, už raudono
jos krašto pastatė termometrą,
kuriame apatinė rezervuaro
dalis su gyvsidabriu buvo
pajuodusi nuo suodžių. Radęs
temperatūros padidėjimą, jis
priėjo prie išvados, kad šioje
vietoje termometrą kaitina
kažkokie nematomi spinduliai.
Vėliau jie buvo vadinami
infraraudonaisiais spinduliais.
Spinduliuotės šaltiniai: Saulė, žvaigždės, kosmosas,
lazeriai, elektros lempos, ... Infraraudonieji spinduliai
skleidžia visus kūnus.

Infraraudonųjų spindulių bangos ilgis yra ilgesnis nei

raudonųjų ir mažiau lūžta nei raudonieji.
Infraraudoniesiems spinduliams tirti naudojami iš akmens
druskos pagaminti lęšiai ir prizmės
.
Infraraudonieji spinduliai paklūsta tiems patiems
dėsniams kaip ir matoma šviesa, tačiau nuo jos smarkiai
skiriasi savo poveikiu medžiagai – šiluminiu efektu.
Puikus pavyzdys yra elektrinis šildytuvas.
Ją įjungę galime pajusti, kaip spiralė skleidžia
infraraudonuosius spindulius, kol ji neparaudo. Spiralei
įkaistant, spinduliuotės bangos ilgis ir toliau mažėja, ir
galiausiai matome, kad spiralė pasidaro raudona, kai dalis
spinduliuotės priartėja prie matomo diapazono. Tai
vadinama kaitinimo tašku. Kai objektas ir toliau įkaista,
jis skleidžia matomą šviesą ir galiausiai ultravioletinę
šviesą.
Tas pats pasakytina apie tokias žvaigždes kaip saulė,
kurios suteikia mums visą šviesos spektrą, įskaitant
infraraudonuosius spindulius.
INFRARAUDONOSIOS SPINDULIUOTĖS
NAUDOJIMAS
• Pagrindinis infraraudonųjų spindulių pritaikymas yra
pastatų ir patalpų šildymas. Jis naudojamas dažų,
daržovių ir vaisių džiovinimui. Sukurti naktinio
matymo prietaisai – termovizoriai, kuriuose
infraraudonųjų spindulių objekto vaizdas virsta
matomu. Tokiais prietaisais atliekami stebėjimai naktį,
taip pat tiriamos skirtingos temperatūros zonos ant
pastatų ir patalpų sienų, Žemės paviršiuje, ant
žmogaus kūno.
• Infraraudonoji spinduliuotė naudojama
kosmetologijoje ir medicinoje.
• Infraraudonąją spinduliuotę naudoja
ir gyvūnai. Pavyzdžiui,
šikšnosparniai nustato gyvų būtybių
buvimą iki 16 cm atstumu Kai kurios
gyvatės turi specialų organą, kuris
jautrus infraraudonųjų spindulių
spektro srityje. Tai, žinoma, ne akys,
o veikiau šilumos lokatoriai,
leidžiantys medžioti šiltakraujus
gyvūnus – savotiškas „naktinio
matymo prietaisas“. Jis padeda
gyvatei „pamatyti“ pelę iki 1 m
atstumu.. Barškučiai net visiškoje
tamsoje nustato pelės vietą ir atlieka
taiklų metimą.
 KAS YRA ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAI

Ultravioletinė spinduliuotė yra akiai nematoma

elektromagnetinė spinduliuotė, kuri yra spektre
tarp matomos ir rentgeno (nematomos)
spinduliuotės. Pagrindinis jos šaltinis Žemėje
yra saulė, kurios spinduliuose yra trijų tipų
ultravioletiniai: UVC, UVB ir UVA.

Pagrindinis ultravioletinės spinduliuotės šaltinis

yra saulės spinduliai, taip pat dirbtiniai UV
spindulių šaltiniai, pavyzdžiui, soliariumuose.
ULTRAVIOLETŲ SPINDULIŲ ATRADIMO ISTORIJA

Po infraraudonosios spinduliuotės atradimo vokiečių

fizikas Johanas Wilhelmas Ritteris pradėjo ieškoti
radiacijos priešingame spektro gale, kurios bangos ilgis
yra trumpesnis nei violetinės. 1801 m. jis atrado, kad
sidabro chlorido juodėjimas, veikiamas nematomos
spinduliuotės už violetinės spektro srities, yra stipresnis ir
greitesnis nei veikiant šviesai. Šis spinduliuotės tipas
buvo vadinamas ultravioletiniu. Tais pačiais metais,
nepriklausomai nuo Ritter, ultravioletinę spinduliuotę
atrado anglų mokslininkas W. Wollastonas.
Veikiant gyviems organizmams ultravioletinę
spinduliuotę sugeria viršutiniai augalų audinių sluoksniai
arba žmonių ir gyvūnų oda. Jis turi mažiausią
įsiskverbimo į audinius gylį - tik iki 1 mm. Todėl jo
tiesioginis poveikis apsiriboja apšvitintų odos vietų ir
gleivinių paviršiniais sluoksniais.Vaikų jautrumas
ultravioletiniams spinduliams padidėja, ypač ankstyvame
amžiuje.
Mažos dozės turi teigiamą poveikį žmonėms ir gyvūnams
– prisideda prie D vitamino susidarymo, gerina
imunobiologines organizmo savybes.
Taikymas:

• Oro ir kietų paviršių sterilizavimas

• Geriamojo vandens dezinfekcija

• UV spektrometrija

• Mineralinė analizė

• Vabzdžių gaudymas

• dirbtinis įdegis
O DABAR KLAUSIMAI

1. Kas atrado infraraudonąją spinduliuotę 1800 m?

W. Herschelis
4. Kokia spinduliuotė naudojama dažų, daržovių
2. Kas skleidžia infraraudonąją spinduliuotę? ir vaisių džiovinimui?
Infraraudonoji spinduliuotė
Saulė ir visi šilti kūnai.

3. Išvardykite ultravioletinės spinduliuotės šaltinius

Pagrindinis ultravioletinės spinduliuotės šaltinis yra

saulės spinduliai, taip pat dirbtiniai UV spindulių
šaltiniai, pavyzdžiui, soliariumuose.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !