ĮTERPINIŲ IR

KREIPINIŲ SKYRYBOS
YPATUMAI

Parengė Agnė Andreliūnaitė

•Įterpiniai yra tokie žodžiai, kurie papildo sakinio turinį pašalinėmis
pastabomis, kurios nurodo:

• Tvirtinimą (aišku, be abejonės, žinoma, tiesa, suprantama…).

• Abejojimą (matyt, atrodo, regis…).
• Žinių autorių ar šaltinį (kieno nuomone, anot ko, pasak ko, kieno galva,
kieno žodžiais tariant…).
• Vertinimą (deja, laimė, gaila, bijau, liūdna…).
• Pašnekovo dėmesio skatinimą (tikėk, supranti, įsivaizduok, nemanyk, kaip
žinai…).
• Emocijas (dėkui Dievui, po velnių…).
• Išskirtį (be to, maža to, išskyrus ką…).
• Supriešinimą (priešingai, kita vertus, antra vertus…).
• Apibendrinimą (žodžiu, vienu žodžiu, trumpai tariant, kitaip sakant…).
• Teiginių tarpusavio santykius (pirma, antra, trečia, beje, pavyzdžiui…).
Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau brūkšniais.

Visa tai, deja, buvo liūdna teisybė.

Visa tai – deja – buvo liūdna teisybė.

Įterpinys gali būti išskiriamas kartu su jungtuku (išskyrus ir, ar, arba, nei), jei
norima pabrėžti jų prasminę intonacinę vienumą, arba išskiriamas tik įterpinys.

Bet deja, viskas klostėsi kitaip.

Bet, deja, viskas klostėsi kitaip.

Ir, deja, viskas klostėsi kitaip.

Skliaustais išskiriame įterptinius žodžius ar sakinius, kurie reiškia pašalines, tarsi
prabėgomis pasakytas pastabas.

Jie grįžo namo penkiese (o gal šešiese) jau po vidurnakčio.

•MODALUMĄ RODANTYS ŽODŽIAI AR JUNGINIAI GALI BŪTI SKIRIAMI, JEI NORIMA JIEMS SUTEIKTI ĮTERPTINĮ
POBŪDĮ, GALIMA IR NESKIRTI.

•PAVYZDŽIAI: ANAIPTOL, ANTAI, APSKRITAI, ATSEIT, BŪTENT, ESĄ, GALBŪT, GALŲ GALE, GERIAU, GREIČIAUSIAI, IŠ
ESMĖS, IŠ TIESŲ, IŠ TIKRO, IŠ VISO, KAIP TYČIA, LYG TYČIA, KONKREČIAI, MAT, TURBŪT, PAGALIAU, PAPRASTAI,
PAPRASČIAU, PIRMIAUSIA, TAIGI, TIKRIAUSIAI, TIKSLIAU, VISŲ PIRMA…

•TAI, TURBŪT, TEISYBĖ.

•TAI TURBŪT TEISYBĖ.

•PAPRASTAI, VAKARAIS EINAME PASIVAIKŠČIOTI.

•PAPRASTAI VAKARAIS EINAME PASIVAIKŠČIOTI.
KREIPINIAI
Kableliais išskiriame neišplėstus kreipinius.

• Maryt, prirink uogų.

• Prirink, Maryt, uogų.
Išplėstus kreipinius drauge su pažyminiais išskiriame.

Lauk, brangioji sesute, manęs.

• Kreipiniai su įvardžiais tu arba jūs išskiriami, kai šalia eina dar
kažkoks kreipinys.

Tai kur, beširdi tu, man eiti?

• Tačiau, jeigu pirma eina įvardis (tu arba jūs), tada vyrauja
pasirenkamoji skyryba.

Skrisk, tu bitele, saldaus medučio rinkti. Skrisk tu, bitele, saldaus

medučio rinkti.

• Jeigu tik vieni patys yra įvardžiai tu arba jūs, tai neskiriame.

Ką jūs man pasakysite?

Po kreipinio einantį pažyminį, priedėlį išskiriame kableliais.

Lauk, Petreli, mano sūneli, manęs sugrįžtant.

Kokių turite klausimų????? ;)