AR DIEVAS TROKŠTA

GYVENIMO?
Tema: Ar Dievas trokšta gyvenimo?
Uždavinys: Susipažinę
su požiūriais į
mirtį ir analizuodami Šv. Rašto
ištraukas įvardinsite Jėzaus
padarytus stebuklus ir Bažnyčios
mokymą apie mirtį.
 PERSKAITYK
Vieną vasaros dieną garsaus mokslininko anūkė­lis priėjo
prie senelio. Paslėptoje už nugaros rankoje jis laikė ką
tik sodo narve sugautą paukštelį.
Klastingai prisimerkęs paklausė senelį: „Kana­rėlė, kurią
laikau rankoje, gyva ar mirusi?“
„Mirusi“, – atsakė išminčius.
Vaikas ištiesė ranką ir juokdamasis paleido paukš­čiuką,
kuris kaipmat nuskrido.
„Tu suklydai!“ – pasišaipė.
Jei senelis būtų atsakęs, kad kanarėlė „gyva“, berniukas
rankos spustelėjimu būtų paukštelį už­dusinęs.
Išminčius pažvelgė į anūką ir tarė: „Matai, atsa­kymas
buvo tavo rankose!“
Mirtis arba amžinasis gyvenimas yra mūsų ranko­se. Net
ir mažyčiai šios dienos sprendimai nulems tavo
gyvenimą amžinybėje.
 PA G A LVO K
Kokia yra pagrindinė šio pasakojimo mintis?
Užduotis  „Asociacijos“
(Pagalvok ir atsakyk su kuo siejasi
tau šis žodis)

“MIRTIS TAI-...”
 K A S Y R A M I RT I S ?
KBK 1007 Mirtis yra žemiškojo gyvenimo pabaiga.
Mūsų gyvenimas trunka tam tikrą laiką, kuriam bėgant
mes keičiamės ir senstame; kaip ir visoms gyvoms
žemės būtybėms, mirtis mums atrodo normali
gyvenimo pabaiga.

Atsimink Kūrėją savo jaunystės dienomis. Dulkės sugrįš

į žemę, kaip jos kadaise buvo, o gyvybės alsavimas
sugrįš pas Dievą, kuris jį davė.
(Koh 12, 1. 7).
 Mes esame KRIKŠČIONYS.
Būtent dėl Jėzaus Kristaus mirtis turi teigiamą prasmę.
Kaip Kristus prisikėlė ir amžinai gyvena, taip ir mes
prisikelsime paskutiniąją dieną.

KRISTAUS PAŽADAS – AMŽINASIS GYVENIMAS.

 KITOSE SKAIDRĖSE
SUSIPAŽINSI SU KITŲ
PASAULIO RELIGIJŲ
POŽIŪRIAIS Į TAI, KAS
VYKSTA PO ŽEMIŠKOJO
GYVENIMO.
Judaizmas  mirtis – natūrali žmogaus
gyvenimo pabaiga. Joje nėra nieko tragiško.
Amžiną judėjimą ratu pakeičia tikėjimas
pasaulio pabaiga. Galvoti apie mirtį yra
beprasmiška. Galvoti reikia apie gyvenimą.

Induizmas  Žmogaus gyvenimą po mirties

lemia jo ankstesnio gyvenimo elgesys ir jo
pasekmės – karma. Siela pereina daugelį
gyvenimų, ne tik žmogaus, bet ir gyvulių bei
augalų. Mirtis yra pats svarbiausias gyvenimo
įvykis, nes tai perėjimo į naują egzistavimo
būdą etapas. Indams mirtis yra šventė, o ne
liūdnas įvykis.
Islamas  nežino jokio
atgimimo, bet tiki vienkartine
mirtimi ir vienkartiniu
prisikėlimu.

Budizmas  budistai tiki

reinkarnacija, arba, kitaip
sakant, atgimimu. Tai, galima
teigti, vienintelis budizmo
amžinybės pažadas.
K R I K Š Č I O N I Š K A Ž M O G AU S
SA M P R ATA :
Katalikų Bažnyčios požiūris į mirtį 
• Kristaus dėka krikščioniška mirtis turi
pozityvią prasmę.
• Nebuvo, nėra ir nebus amžino žmogaus– visi
turės palikti šį pasaulį.
• Krikščionys į mirtį žvelgia su viltimi , pasitikėdami
Dievu, nes tai yra perėjimas į Jo namus.
• Kristus pakeitė mirtį. Jėzus, Dievo Sūnus, taip pat
iškentėjo žmogišką mirtį. Tačiau, nepaisydamas
jos baimės, Jis pasitiko mirtį visiškai ir laisvai
atsidavęs savo Tėvo valiai.
• Tas, kuris tiki po mirties džiaugsis
amžinuoju gyvenimu.
Užduotis  „Šventojo Rašto skaitymas“

Morkaus 5, 35-43
Luko 22, 39-44

Pasirink vieną iš Evangelijų ir perskaityk,

įsimink apie ką pasakojama.

Evangelijas rasi kitoje skaidrėje.

Morkaus 5, 35-43
Jam dar tebekalbant, ateina sinagogos vyresniojo žmonės ir
praneša tam: „Tavo duktė numirė, kam begaišini Mokytoją?!“
Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus sako sinagogos vyresniajam:
„Nenusigąsk, vien tikėk!“ Ir niekam neleido eiti kartu, išskyrus
Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną. Jie ateina į sinagogos vyresniojo
namus, ir Jėzus mato sujudimą ­verkiančius ir raudančius žmones.
Įžengęs vidun, jis tarė: „Kam tas triukšmas ir ašaros?! Vaikas nėra
miręs, o miega.“ Žmonės tik juokėsi iš jo. Tada, išvaręs visus, jis
pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten,
kur vaikas gulėjo. Jis paėmė mergaitę už rankos ir sako: „Talita
kum“; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“ Mergaitė
tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Visi
nustėro iš nuostabos. Jėzus griežtai įsakė, kad niekas to nežinotų,
ir liepė duoti mergaitei valgyti.
Luko 22, 39-44
Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną.
Įkandin nuėjo ir mokiniai. Atėjus į vietą, jis įspėjo:
„Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!“

Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir

atsiklaupęs ėmė melstis: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę
nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“
Jam pasirodė iš dangaus angelas ir jį sustiprino. Mirtino
sielvarto apimtas, jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas
pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.
Ta i g i ,
Mirtis – naujo gyvenimo amžinybėje
pradžia.
Visiems mirusiems yra reikalinga mūsų malda.
Amžinasis gyvenimas su Kristumi yra
pilnatvės laikas.
Mirtis yra naturali žmogaus gyvenimo pabaiga.
Svarbu išmokti džiaugtis gyvenimu, būti
dėkingu už gyvenimą. Sau dažniau
pasakyti: man gera gyventi!
Siūloma užduotis. Atsakyti į klausimus
• Ar pasikeitė mano požiūris į mirtį? Kodėl?
• Kurią Evangeliją skaitei? Ką įsiminei?
• Kas yra krikščioniška mirtis?