Jūros vanduo

Jūros vanduo, jūrose ir vandenynuose (Pasauliniame

vandenyne) susitelkęs vanduo; hidrosferos didžiausia dalis.
Bendras tūris 1,37 mlrd. km3 (jūros vanduo dengia 71 % Žemės
paviršiaus ploto). Būdinga didelė mineralizacija, ištirpusių
druskų santykio vienodumas ir lėta cheminės sudėties kaita
vykstant Žemės geologinei raidai.
Jūros vandens druskingumas matuojamas promilėmis (‰); jis
rodo įvairių druskų, ištirpusių 1 kg vandens, kiekį gramais.
Vidutinis druskingumas 34,73 ‰; vandenynų ir jūrų įvairiose
dalyse skirtingas – nuo 1 ‰ prie upių žiočių iki 39–42 ‰
atviroje jūroje (tropinėse srityse).
Viename kubiniame metre jūros vandens yra apie 35 kg
kietųjų medžiagų. Iš jūros vandens išgaunama apie trečdalį
pasaulyje suvartojamos valgomosios druskos, 80% bromo,
40% magnio.
Jūros vandenyje ištirpusios medžiagos skirstomos į 5 grupes:
• svarbiausius jonus – katijonus ir anijonus;
• ištirpusias dujas;
• biogeninius mineralinius junginius, kurie jūros vandenyje
fotosintezės būdu virsta organiniais junginiais;
• mikroelementus, kurių vandenyje yra mažiau kaip 1 mg/l;
• ištirpusias organines medžiagas ir junginius, kuriuos atplukdo
upės arba jie susidaro vandenyne vykstant biologiniams
procesams.
Jūros vandenyje blogai sklinda radijo bangos. Garso bangos
sklinda 1445 m/s greičiu; greitis didėja kylant vandens
temperatūrai ir didėjant tankiui. Jūros vandens elektros
laidumas didėja didėjant druskingumui.
Šviesos laidumas priklauso nuo suspensijų. Netoli krantų
apšviestosios zonos storis iki keliasdešimt metrų, o vandenynų ir
jūrų viduryje (kur vandens skaidrumas apie 60 m) – tarp 100 ir 200
metrų. Jūros vanduo geriau sugeria ilgabangius (raudonuosius) ir
labiau išsklaido trumpabangius (mėlynuosius) Saulės spindulius;
dėl to atviros jūros vandens spalva atrodo mėlyna. Priekrantės
vandenyje pakibusios stambios drumzlių dalelės daugiau išsklaido
žaliųjų ir geltonųjų Saulės spindulių, vanduo atrodo žalias arba
rusvai pilkas.
Jūros vanduo gėlinamas
specialiuose įrenginiuose. Jie
yra gana brangūs, todėl
naudinga įsirengti turtingoms
šalims, kurios labai stokoja
gėlo vandens (pvz. Persų
įlankos šalims). Šiuo metu
pasaulyje veikia daugiau kaip
10 tūkst. Druskingo jūros
vandens gėlinimo įrenginių.
Vandenynų energijos ištekliai yra milžiniški, tačiau jie kol kas
beveik nenaudojami. Skiriami keturi vandenynų ir jūrų energijos
šaltiniai:
• Potvynių ir atoslūgių energija ( šiuo metu tai daugiausiai
naudojamas vandenynų energijos šaltinis);
• Pakrančių bangų energija;
• Vandenynų srovių energija;
• Vandens temperatūros skirtumo tarp paviršinių ir giluminių
vandenų energija.
Šaltiniai
• https://www.vle.lt/straipsnis/juros-vanduo/
• Vadovėlis