Kinija

Kinija tai 3 didiausia valstyb

pasaulyje, turinti daugiausia gyventoj pasaulyje - 1,3 milijardus gyventoj, tai sudaro apie 22 proc. viso pasaulio gyventoj.

Geografin padtis

Kinija randasi ryt Azijoje, jos plotas 936960 km, j skalauja Ryt Kinijos jra ir Piet Kinijos jra. Kinija ribojasi su iaurs Korja, Rusija, Mongolija, Kazachstanu, Kirgiztanu, Tadikistanu, Afganistanu, Pakistanu, Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu, Vietnamu.

Kinijos sostin Pekinas

Didiausias miestas anchajus

Kinijos ekonomika
Kinijos ekonomika yra antra didiausia pasaulyje po JAV ekonomikos. Be to Kinijos ekonomika yra ir spariausiai auganti stambi ekonomik tarpe. Per pastaruosius 30 met ios ekonomikos BVP vidutinis prieaugis buvo 10% procent. Kinija taip pat yra ir stambiausia preki eksportuoja bei antra didiausia importuoja pasauliniu mastu.

Kimijos ekonomikos bruoai i komandins Nuo 1978 m. Kinijos ekonomika

(sovietinio modelio), pradta perorientuoti rinkos ekonomik . Valdia persiorientavo sistem, kurioje vyrauja privats nam kiai, ems sklypai, fabrikai, vietoje anksiau buvusios kolektyvizacijos, suteik daugiau gali vietiniams valdininkams ir moni vadovams pramonje, sudar tinkamas slygas pltoti smulkj ir vidutinj versl, padar alies ekonomik atvir prekybai bei usienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. iaugo keturis kartus. Skaiiuojant pagal realj BVP, Kinija yra antra pagal dyd ekonomika pasaulyje po JAV, nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, iuo metu dar yra palyginti maas (4480).

 1980 metais pradtos kurti Specialiosios ekonomins zonos (SEZ), kuri tikslas sudarant vairias lengvatas, palankias slygas, pritraukti usienio investicijas. Ypatingai spariai vystsi rytiniai pakrants regionai, kuriuose steigtos specialiosios ekonomins zonos susilauk gausi usienio investicij, inaudodami palankias mokesi, administravimo bei pigios darbo jgos slygas SEZus savo gamyb perkl nemaas skaiius usienio valstybi.

SEZ

Kinijos gamtini itekli kinis vertinimas

Darbo jgos pasiskirstymas pagal kio sektorius : ems kis: (39,5%) pramon: (27,2%) paslaugos: (33,2%) Kinija turi milinikus kokybikos anglies resursus, kurie sukoncentruoti skurdesnje vakarinje dalyje, bei yra didiausia angli gavja pasaulyje. Labai svarbus lieka ems kis. Svarbiausia grdin kultra ryiai, auginami drkinamuose laukuose. Ryiai sudaro pus viso alyje gaunamo derliaus. Kinija spariai vysto atsinaujinani energijos altini panaudojim.

 KLR iaurs Rytai uima palyginti nedidel plot, bet alies ekonomikoje vaidina labai didel vaidmen. Tai svarbiausias sunkiosios pramons rajonas, svarbiausia anglies ir metalurgijos baz alyje. iaurs Rytuose labiausiai ivystyta anglies gavyba, ketaus, plieno, daugelio spalvotj metal gamyba, main gamyba, metal apdirbimas, chemija ir miko mediagos apdirbimas. ia taip pat yra vairi lengvosios ir maisto pramons moni.

kio raida ir klestjimo prieastys

kis Kinijoje isidsts labai netolygiai. Nors po revoliucijos alies vakar rajonuose buvo ivystyta sunkioji pramon ir transporto statyba, didioji pramons ir ems kio taip pat ir gyventoj dalis susitelkusi alies iaurs rytuose ir rytuose.

 nulms tok spart Vienas i pagrindini veiksni

Kinijos klestjim tai fiksuot aktyv investicijos, kurios pastaraisiais metais spariai didja. Tokio ekonomikos bumo pasekm tai augantis fiskalinis deficitas, nors alies vyriausyb ir stengiasi j kontroliuoti. Dar viena svarbi Kinijos skmingo ekonomini augimo prieasi tai investicijos infrastruktr (kelius, geleinkelius, uostus, telekomunikacijas). Dl daugybs nauj infrastruktros pltojimo projekt usienio kompanijoms itin pelninga investuoti tokias sritis kaip metro ar vandens tiekimo ir valymo renginiai. Paskutinius dvejus metus investicij infrastruktr augimas siekia beveik 20 procent, sudarant palankias slygas, nesunkiai pritraukiamas nemaas usienio kapitalas, o investicijos i srit laikomos saugiomis, nes remiamos valstybs.

Pramon
Pramon tai svarbiausia Kinijos bendro vidaus produkto sudedamoji dalis. Pagrindins pramons akos, tai: geleies, plieno, angli, automobili tekstils.

 Tekstil taip pat viena stipriausi Kinijos pramons ak, o tekstils gaminiai sudaro didel dal valstybs eksporto. Pastaraisiais metais Kinijoje itin spariai pleiasi telekomunikacij rinka, nes jauiama didel j paklausa alies viduje.

Kinijos perspektyva
Jeigu kio augimo tempai ir toliau iliks panas, po keli deimtmei Kinija taps antrja ekonomikos galine pasaulyje.

Pabaiga